Šis mėnuo tarsi sudarytas iš dviejų dalių – pirmosios ir antrosios pusės. Jei pirmoji šiltesnė ir spalvingesnė, pilna klykaujančių gervių ir į pietus traukiančių žąsų balsų, lyg savyje slėptų dalį praėjusios vasaros atspindžio, tai antroji labiau primena apie artėjančią žiemą. Dauguma gamtos balsų tuo metu jau nutilę – ežerų ir upių pakrantėse vien šniokščia nendrynuose vėjas.
Povandeniniame pasaulyje, pagal kurio dėsnius priversti gyventi ir žvejai, taip pat gausu pasikeitimų. Šąlantis vanduo ir artėjančios žiemos nuojauta daugelį žuvų priverčia keisti buvimo vietas ir elgseną. Jei taikiosios žuvys – karšiai, karosai, lynai ir karpiai po truputį lenda į žiemojimo duobes ir (nors nenustodami maitintis) kas kart tampa pasyvesni, tai plėšrūnėms dabar yra pats siautulio laikas. Aštriadantės lydekos budi ežerų ir upių pakraščiuose ir sėkliuose. Susibūrę draugėn pasišiaušėliai ešeriai vis dar rengia kolektyvines ir sakytum, net gerai organizuotas mailiaus medžiokles. Tvenkinių duburiuose, ties vagos šlaitais griežtai kontroliuoja savo teritoriją klastingieji sterkai.
Žvejų pasaulyje irgi rudeninės nuotaikos. Spalį dar nesudeda ginklų ir užkietėję karpininkai. Spalis jiems – paskutinis šansas susikauti su stambiažvyniu. Karšininkai tokio spaudimo nejaučia – plačiašoniai kimba ir lapkritį, ir net žiemą. Tačiau ir jiems aišku, kad lengva žvejyba, kai žuvys be didelių gudrybių burdavosi prie jauko ir noriai čiupdavo pakištą neįmantrų masalą, tuoj baigsis. Tad reikia atsigaudyti iki soties.
Šilumėgės žuvys, tokios kaip lynai ar karosai jau senai sulindusios į duobes. Bet šie dėsniai, žinoma, turi ir išimčių. Antai Kauno mariose prie Kruonio ir aukščiau visą spalį, o kartais net ir lapkritį jie visai neprastai kimba. Tokios vietose paprastai susiburia ištisos valčių flotilės, tad vietos, radimu problemų nėra. Sunkia prisiderinti dieną, kada marių nešiaušia vėjo gūsiai.
Upėse, vėstant orams dugninės ir plūdinės gerbėjai pradeda džiaugtis šalto vandens džiaugsmais. Batono minkes vėl pradeda čiaumoti ir žvejų plūdes nardinti šapalai ir didelės kuojos, o užvertą ant kabliuko trūklį – mėnesio pabaigoje Nemune pasirodantys žiobriai.
Visgi spalis – plėšrūnų metas. Tūkstančiai valčių leidžiasi į ežerus medžioti lydekų. Ne ką mažiau kolegų apgula Nemuno, Neris žemupio ir kitų upių, „neužrakintų“ lašišų žūklės draudimų pakrantes su tuo pačiu tikslu. Aštriadantės dabar tikrai aktyvios ir kanda masalus godžiai. Apdovanotas jų laimikiu šiuo metu būna beveik kiekvienas, nepabūgęs spalio darganų ir pasiryžęs visą dieną mosikuoti spiningu.
Upėse – salačių siautulio metas. Susibūrė į duobes jie nuožmia persekioja aukšlių būrius ir neatsisako pametėtos blizgės ar voblerio. Per dieną gali pagauti ne vieną, tad nereikia pamiršti sąžinės ir žūklės taisyklių.
Ešerių gaudytojai irgi dabar nenuobodžiauja. Naudojasi proga, kol ešeriai aktyvūs, susibūriavę ir noriai atsiliepia į masalus. Dryžuočiai šiuo metu godūs, nevengia didesnio grobio. Tad nieko nuostabaus kokia puskilograminiam ar didesniam „pasišiaušėliui“ įpiršti 13 cm lydekinį voblerį.
Vandens vilkai sterkai šiuo metu irgi nemiega. Net ir naktį. Taigi, trumpas spalio dienas galima kompensuoti pasilikus keletui valandų po sutemos. Naktinis sterkų spiningavimas, kai kelis kartus paaštrėja visi pojūčiai, vertas geriausio rašytojo plunksnos.
Spalis yra paskutinės vilties laikas lašišų ir šlakių žūklės fanatikui. Žvejui, kurį domina ne šios žuvies kulinarinės savybės (dabar jas imti draudžiama), o pats procesas. Lašišos prieš nerštą yra kaip niekad agresyvios ir linkusios neduoti kelio kažkokiam išsišokėliui vobleriui ar muselei, prašmėžavusiam jų kelyje. Šios žuvys ką tik atskubėjo iš jūros, yra kupinos jėgų ir įkirstos dažnai surengia tokį dievišką baletą ant vandens, kad gali pamiršti viską pasaulyje. Ir net jei jis baigėsi žuvies pergale – tos išgyventos akimirkos ilgai tau sapnuosis ilgais rudens ir žiemos vakarais...
Spalio mėnesį, jei tik oras leidžia, verta išsiruošti noras kartą pažvejoti menkių į Baltijos jūrą. Labai gali būti, kad dėl žvejų - verslininkų godumo ir valstybės institucijų, turėjusių juos kontroliuoti neveiksnumo apnaikinus šių žuvų išteklių, nuo naujų metų galbūt jau nebeturėsime galimybės džiaugtis jų žūkle. Tad išnaudokime šią progą, nes kitos gali nebūti.
Gyvenantiems prie jūros spalis ir lapkritis yra puikus metas plekšnių žūklei nuo kranto. Dideli šių žuvų būriai, atvėsus vandeniui priartėja prie krantų ir noriai skanauja žvejų patiektus masalus.
Iš tiesų – puikus tas spalis. Ir nors jo dienos trumpos ir kaskart trumpėja – meškeriotojams jis yra labai intensyvus. Pasidžiaukime rudens grožiu ir puikiu daugelio žuvų kibimu. Nes tuoj ateis kitas – darganų ir stingstančių pirštų laikas. Ne beviltiškas, žinoma, bet lyginant su spaliu, vis dėl to sunkesnis ir ne visų taip mėgstamas.
Draudimai. Nuo spalio 1 dienos draudžiama upėtakių žūklė ir apskritai – draudžiama žvejoti daugelyje upelių, kur jie gyvena ar neršia (jų ilgą sąrašą galite rasti žūklės taisyklėse). Spalio mėnesį be meškeriotojų kortelės (o nuo spalio 16 d. – ir apskritai) draudžiama žvejoti upėse, kur neršia ar migruoja lašišos ir šlakiai.
O pabaigai, kaip visada orientacinė informacija pradedantiesiems:
