Dabartiniame galiojančiame įstatyme pavadinimu „Lietuvos Respublikos nekilnojamo turto mokesčio įstatymas“ numatyta, kad NT mokesčio taikymui yra numatytos lengvatos.
Finansų ministerija nesiūlo to keisti, vadinasi, šie punktai įstatyme lieka galioti.
Štai pavyzdžiui, NT mokesčiu nėra apmokestinamas tas NT, kai juridinių asmenų, kurių daugiau kaip 50 proc. pajamų per mokestinį laikotarpį sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos <...> NT, kuris visas ar kurio dalis naudojami pajamoms iš žemės ūkio veiklos <...> gauti.
Taip pat teigiama, kad neapmokestinamas NT mokesčiu yra ir tas NT (arba jo dalis), kai jis yra fizinio asmens naudojamas pajamoms iš žemės ūkio veiklos <…> gauti.
Taip pat numatyta, kad apmokestinamas NT mokesčiu nėra tas NT arba jo dalis, kai fizinio asmens, turinčio meno kūrėjo statusą, bus naudojamas kaip kūrybinės dirbtuvės (studijos) individualiai kūrybinei veiklai.
NT apmokestinamas nėra ir tuo atveju, kai NT arba jo dalis fizinio asmens bus naudojama švietimo darbui.
Taip pat įstatyme teigiama, kad NT mokesčio gali nemokėti tos religinės bendruomenės, bendrijos ir centrai, kurių NT naudojamas tik nekomercinei veiklai arba kulto reikmenų gamybai.
DELFI primena, kad pirmadienį Finansų ministerija paskelbė parengusi ir pateikusi visuomenei ir suinteresuotoms institucijoms derinti mokestinius pakeitimus. Siūlomi pakeitimų projektai vėliau bus teikiami Vyriausybei svarstyti kartu su 2020 m. biudžeto projektu.
Buvo siūloma nuosaikiai padidinti akcizų tarifus etilo alkoholiui, benzinui, gazoliams, žemės ūkio veikloje naudojamiems gazoliams ir kaitinamojo tabako produktams. Dėl šių pakeitimų, jei jiems bus pritarta Seime, 0,5 litro stipraus gėrimo vidutiniškai galėtų pabrangti apie 0,45 euro, 1 litro benzino kaina galėtų padidėti apie 0,04 euro, 1 litro gazolių ir žemės ūkio veikloje naudojamų gazolių – apie 0,03 euro, o 20 vienetų pakelis kaitinamojo tabako produktų – apie 0,33 euro.
Papildomų biudžeto pajamų tai sudarytų 53,5 mln. eurų. Taip pat parengtas nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo projektas, kuriuo siūloma plėsti fizinių asmenų nekomercinės paskirties nekilnojamojo turto apmokestinimo bazę. Siūloma dabar galiojančią 220 tūkst. Eur neapmokestinamąją vertę sumažinti iki 100 tūkst. eurų. Mokestį mokėtų apie 37 tūkst. asmenų, iš jų – apie 26 tūkst. Vilniuje. Dėl šių pakeitimų, valstybės biudžetas papildomai gautų apie 8 mln. Eur per metus.
Taip pat siūlomi pakeitimai, susiję su mokesčio apskaičiavimu žemės ūkio paskirties žemei. Siūloma padidinti žemės vertę mažinantį koeficientą nuo 0,35 iki 0,5. Nesikeistų tai, jog ir toliau dėl lengvatų ir mokesčio tarifų taikymo spręstų pačios savivaldybės. Savivaldybių biudžetams tai galėtų atnešti iki 7 mln. eurų papildomų pajamų.
Kartu siūloma keisti Vyriausybės nutarimą „Dėl komandiruočių į užsienį sąnaudų atskaitymo“. Siūloma padidinti koeficientą, taikomą apskaičiuojant komandiruočių kompensacijas (neapmokestinamus dienpinigius) nuo 1,3 iki 1,5 (x MMA). Tuo siekiama, kad darbo užmokestis, nuo kurio skaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis (GPM) ir socialinio draudimo įmokos, nebūtų pakeičiamas neapmokestinamais dienpinigiais – taip prisidedant prie darbuotojų socialinių garantijų didinimo.
Taip pat iš esmės pritariama Seimo narių registruotam GPM įstatymo pakeitimo projektui, kuriuo siūlomas mažesnis NPD didėjimas 2020–2021 metais ir didesnis progresinis GPM tarifas (32 proc. vietoje 27 proc., kaip numatyta Koalicijos sutartyje). Tai pajamas iš GPM padidintų 78 mln. eurų.
