1. Po šiltnamiu suraskite pogrindžio spaustuvę „AB“
Gūdžiais Sovietų Sąjungos laikais, Kauno rajono Salių kaime, soduose dešimtmetį veikė pogrindinė spaustuvė. Šią spaustuvę įkūrė geri draugai Vytautas Andziulis ir Juozas Bacevičius, o nuo 1981 iki 1990 metų čia buvo spausdinami ir platinami net 23 įvairūs patriotinio ir religinio turinio leidiniai. Įdomus faktas: visi leidiniai buvo išspausdinti paties V. Andziulio rankomis surinkta spaudos mašina.
Šiandien V. Andziulio palikimu rūpintis jo žmona Birutė: buvusioje spaustuvėje yra įkurtas ir veikia muziejus. Jei susiruošite aplankyti, susidursite su iššūkiu – šią vietą surasti nėra lengva, mat teks apeiti gyvenamąjį namą ir įeiti į šiltnamį.
Pačioje slėptuvėje galėsite apžiūrėti spaudos įrangą, antinacinės ir antisovietinės kovos dokumentų kopijas, pogrindinės spaudos leidinius, rezistentų nuotraukas.
2. Pajuskite partizanų dvasią Papiškės–Novos žeminėje
Dar viena vieta, menanti pasipriešinimą sovietiniam okupaciniam režimui, – Kauno rajone Zapyškio seniūnijoje, Drapakampio miške iki šių dienų išlikusi Papiškių–Novos partizanų žeminė. Karo metais čia veikė karo lauko ligoninė.
Nuo 1944 iki 1945 metų šiame dviejų vietų bunkeryje slapstėsi ir gydėsi devyniolika partizanų. Vienas jų – Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio štabo viršininkas Vytautas Balsys-Uosis, kuris kovoje su NKVD buvo sužeistas, tačiau slėptuvė ir ją saugoję žmonės padėjo Uosiui išgyventi.
2002 m. žeminė buvo atstatyta, tačiau dėl drėgmės ji vėl sunyko – supuvo ir įgriuvo medinės perdangos. Žeminę atstačius antrąjį kartą 2013 m., ji buvo įrašyta į Kultūros vertybių registrą ir dabar yra viešai prieinama visiems norintiems ją aplankyti.
3. Nusikelkite į vienus tamsiausių istorijos laikotarpių Kauno tvirtovės VII forte
1890 m. pastatytame VII forte pirmąja jo valdytoja tapo Rusijos imperijos kariuomenės Kauno tvirtovės artilerijos 11-oji kuopa. Čia buvo įrengtos kareivinės, gynybiniai apkasai, penki šaudmenų sandėliai, dvi šaulių galerijos. Pastato išskirtinumas – keturios atsparios gynybinio statinio patalpos, nepramušamos artilerijos sviedinių ir bombų.
Tamsiausias VII forto istorijos tarpsnis – Antrasis pasaulinis karas. Būtent čia 1941 m. birželio 30 d. įsteigta pirmoji koncentracijos stovykla nacių okupuotose teritorijose. Skaičiuojama, kad iki tų pačių metų rugpjūčio 10 d. čia buvo nužudyta nuo 3 iki 5 tūkst. žmonių, iš kurių daugiausiai – Kauno žydų.
Vėliau čia buvo laikomi sovietų karo belaisviai. Sovietams galutinai okupavus Lietuvą, VII fortą kurį laiką valdė pionieriai, vėliau čia buvo įkurtas prekybos dalinys. Iki Nepriklausomybės atkūrimo fortas buvo smarkiai apgadintas ir apgriautas.
2009 m. statinys buvo privatizuotas ir prasidėjo jo tvarkymo darbai. Dabar šioje vietoje vyksta edukacinės programos, įvairūs neformalaus ugdymo užsiėmimai. Apsilankę čia išvysite muziejines ekspozicijas ir 2016 m. pastatytą paminklą tragiškai žuvusiems žydams atminti.
4. Pasigėrėkite panorama nuo Piepalių piliakalnio
Kaunas kviečia aplankyti ir Nevėžio dešiniojo kranto aukštutinės terasos kyšulyje Babtyno, Babcinos ir Žemaitkiemio vardais vadinamą piliakalnį, ir pasimėgauti atsiveriančia panorama.
Susiruošę į piliakalnį, jį rasite pakeliui į kultūriniais renginiais garsėjantį Babtyno-Žemaitkiemio dvarą, nutolusį į šiaurės rytus nuo Piepalių kaimo.
Atvykus ir įkopus į nedidelį, apie 15 metrų aukščio piliakalnį, atsidursite trikampėje 17 m ilgio ir 24 m pločio apžvalgos aikštelėje, kurios gale stūkso 3 m aukščio ir 18 m pločio pylimas. Nuo čia atsivers puikus vaizdas į Nevėžį bei pirmąjį S. Dariui ir S. Girėnui paminėti skirtą paminklą. Taip pat galėsite apžvelgti Babtų gyvenvietę, kurioje veikia medinė XIX a. Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia, stovi ąžuolinė knygnešio skulptūra, yra žydų genocido aukų kapai bei koplytstulpiai.
5. Napoleono pėdomis užkopkite į Jiesios piliakalnį
Napoleono kalnu dar vadinamą Jiesios arba Pajiesio piliakalnį galima aplankyti Jiesios ir Nemuno santakoje, prie Piliakalnio gatvės, tarp Panemunės ir geležinkelio tiltų. Status, medžiais apaugęs piliakalnis – natūrali 63,6 metrų aukščio kalva. Nuo jos ištisus metus atsiveria nuostabi Kauno panorama.
Yra teigiama, kad nuo šios kalvos 1812 m. birželį tris paras imperatorius Napoleonas Bonapartas stebėjo Prancūzijos kariuomenės persikėlimą per Nemuną. Būtent todėl piliakalnis ir gavo tokį pavadinimą.
Minint Napoleono žygio 200-ąsias metines, daugiau nei tūkstantis karo rekonstruktorių atkartojo Prancūzijos kariuomenės persikėlimą per Nemuną. Sudalyvauti šiame minėjime į Lietuvą suplūdo ir entuziastai iš Latvijos, Rusijos, Prancūzijos, Čekijos, Lenkijos, Ukrainos ir Baltarusijos. Pastaraisiais metais ant piliakalnio yra švenčiamos senovinės baltų šventės ir vyksta valstybinių švenčių minėjimai. Kiekvienų metų liepos 6-ąją – Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną – yra giedama Tautiška giesmė.
Tai – tik vienas iš projekto „584 km“ maršrutų. Šis projektas kviečia leistis į 584 kilometrų kelionę aplankant įdomiausius Antrojo pasaulinio karo paveldo objektus Lietuvoje. Maršrutus ar idėjas jiems rasite projekto puslapyje www.584km.lt arba atsisiuntę mobiliąją programėlę (parsisiųsti galite iš „App Store“ ir „Google Play“). Keliaudami su telefonu rankose, objektus pažinsite interaktyviai – nuvykę į pasirinktą maršruto tašką, jame pamatysite, kaip vieta atrodė anksčiau. Projekto puslapyje rasite ir specialų žaidimą, kuriame panaudosite kelionių metu surinktas žinias bei „išgelbėsite“ Lietuvos istoriją.
