„Aš Jums pasakysiu, bet Jūs neklausykite, nes tai labai keičiasi. Dėl klimato kaitos labai sunku prognozuoti, o tos ilgalaikės prognozės iš viso yra tragedija. (…) Kol kas, kiek žiūrėjau, sako, kad bus šilta žiema, bet tai dar nereiškia, kad taip ir bus“, – sakė šiuo metu jau į pensiją išėjusi klimatologė Audronė Galvonaitė.

Norintiems suprasti, ką lietuviškais standartais reiškia šilta žiema, klimatologė siūlo prisiminti 2008 metus, kai visai nebuvo sniego, žiemą žydėjo našlaitės, o vasarį žmonės išėjo arti laukų.

„Bet čia su tomis prognozėmis, yra kaip su vaikais, kai vienas sako, kad lis, kitas – kad ne, ir vienas pataiko. Kuo toliau, tuo sudėtingiau sudarinėti ilgalaikes prognozes, nes dėl klimato kaitos labai išsibalansuoja cirkuliaciniai procesai. Juk anksčiau šaltį duodavo Šiaurės ašigalis, o dabar ten būna dažniau šilta nei pas jus“, – sakė A. Galvonaitė.

Pasak klimatologės, tokie procesai vyksta dėl klimato kaitos.

„Pradėjo šilti, vasarą Arkties vandenyne beveik ištirpsta ledas, dėl to prasideda ir kiti grandininiai reiškiniai, tirpsta amžino įšalo zonos. Iš giliai išsiveržia metanas, o jis dar spartina klimato šiltėjimą. Kur pirštu besi, ten problemos“, – sakė A. Galvonaitė.

Klimatologė sako, kad stebėdami pokyčius gyventojai dar neturėtų skubėti giliai slėpti rogių ir slidžių.

„Tai dar nereiškia, kad nebus gilios žiemos ir karštos vasaros. Mes skaičiuojame tendenciją pagal vidutinę metinę temperatūrą. Pasižiūrėkite, yra keturi metų laikai, juos iškreipus, vis tiek gali gautis, kad vidutinė metinė temperatūra bus aukštesnė, bet tai nereiškia, kad bus tradiciniai keturi metų laikai, arba, kad taip pat viskas tęsis. Nepavydžiu sinoptikams ir klimatologams, nes yra super sudėtinga“, – sakė A. Galvonaitė.

Ji taip pat pabrėžė, kad negalima painioti klimato ir orų.

„Orų dinamika yra tokia, kad gali keistis kelis kartus per dieną. O klimato kaitos prognozė yra procesas. To proceso neturėtume matyti per savo gyvenimą, nes klimatas keisdavosi per tūkstančius, milijonus metų, o dabar jau per vaiko gyvenimą galima stebėti pokyčius“, – sakė A. Galvonaitė.

Džiaugiasi, kad prabilo vaikai

Žvelgdama į ateities perspektyvas klimatologė nebuvo labai optimistiška, kad tokius procesus galima pakeisti.

„Sakoma, kad, jei nustosime teršti, tai dar šimtą metų iš inercijos klimatas kis, nes per daug jau prie to prisidėjome“, – sakė A. Galvonaitė.

Klimatologė džiaugėsi, kad apie klimato kaitos problemą garsiai pradėjo kalbėti ir jauni žmonės, vaikai.

„Gal kam nors į protus prisibels, nes dabar, kai aiškini būdamas suaugęs, ir ypač kai aiškina mokslininkai, tai niekas netiki. Sako, kad papirkiti. Tai yra absurdas“, – sakė A. Galvonaitė.

Klimatologei patinka, kad populiarėja požiūris „pradėk nuo savęs“.

„Yra tokia į lietuvių kalbą išversta Pasaulinės meteorologijos organizacijos parengta knygutė „Mums rūpi mūsų klimatas“ . Ten paskaičiuota, kiek galėtų sumažinti anglies dvideginio išmetimus viena šeima, tai pavyzdžiui:

naudojant automatinį elektros jungiklį vietoj paprasto – 40 kilogramų per metus, perkant produktus supakuotus į perdirbamas pakuotes – 110 kilogramų per metus, įrengiant dušo reguliatorių, kad kuo mažiau sunaudotume karšto vandens – 150 kilogramų per metus, naudojant elektrą taupančias lemputes – 250 kilogramų per metus. Taip sudėjus daug dedamųjų gaunasi, kad viena šeima gali sutaupyti daugiau nei 2500 kilogramų per metus. O dabar padauginkite iš septynių milijardų. Todėl ir sako: „pradėkime nuo savęs“, – sakė A. Galvonaitė.