Buvo tas ypatingas užsienio kvapas, kurio sovietai su savo apgailėtinais gaminiais niekaip negalėdavo pasiekti. Citrusinius kvapus sovietai galėjo pateikti rinkai, rožių aliejų - prašom, to jau per akis, ypač iš Bulgarijos, muilino vetyverio kvapo (to, kurį auksabarzdžiu kalbainiai vadina) irgi buvo, gal todėl, kad iš draugiškos Indijos atveždavo (o gal mokėjo susintetinti), bet va vieno dalyko nebuvo.
Nebuvo tonkos pupelių, dar vadinamų tonka pupelėmis, tonkapupėmis arba tonkauogėmis - čia tokio centrinės Amerikos augalo vaisiai, kvepiantys su niekuo nesulyginamu saldumu, kuris ne sirupinis, ir ne indiškai egzotinis, bet saldus, kaip saldaus seno medžio kvapas, kaip labai, labai brangūs baldai, ir, kaip jau esu ne kartą sakęs, kaip geras gyvenimas.
Man norimas kvapas visuomet yra gero gyvenimo požymis, nes jei kvepėti neskaniai ir blogu gyvenimu, kam išvis kvepėti?
Ir šiandien aš jums papasakosiu apie kvepalus, sukurtus labai neseniai, tik 2018 metais, ir brangiai parduodamus amerikiečių kompanijos Le Labo (apie pora šimtų eurų už 100 ml buteliuką, todėl čia prekė, taip sakant, elitui ir žmonių grietinėlei, ne basakojams). Tai kvapas, oficialiai skirtas ir vyrams, ir moterims, nors, kaip žinote, visi kvapai yra tinkami ir vyrams, ir moterims. Jeigu tik jie turi pakankamai pinigų.
Tonka 25 kvape yra labai prisirpusių, net persirpusių, apelsinų (atidaromoji nata), o gal apelsinmedžio žiedų, ir pagrindas šiek tiek primena tų pačių parfumerijos namų Le Labo (taip, tai tie patys, kurie sukėlė tiek ažiotažo Lietuvoje, nes ten ant etiketės – mano vardas ir pavardė, apie tai rašė portalas DELFI), nes yra sandalmedžio, o taip pat smilkalų ir muskuso, bet pagrindas yra tonka, šis parfumerijos standartas, kurį iš kvapo pažįsta daugelis, tačiau tik keli žmonės gali jį aprašyti.
Ne veltui mano vardas ir ant šio kvepalų buteliuko (žiūrėkite nuotrauką, jei netikite) - tai mano ideologijai, mano gyvenimo būdui labai artimas kvapas, tai yra Vakarų aromatas, Amerikos vertybės, Kalifornijos estetika, gal dar ir švelnūs marihuanos dūmelio atgarsiai (narkotinių medžiagų sudėtyje nėra, antraip kaip pardavinėtų Lietuvoje?), šešiasdešimtųjų ir septyniasdešimtųjų muzika, įsitaisymas dideliame lėktuve ilgam skrydžiui (verslo klasėje), o prieš tai - dideli foteliai verslo ir pirmosios klasės salėse didžiuosiuose oro uostuose. Viskas, kas geriausio gyvenime, yra šiame, regis, linijiniame ir paprastame tonkos pupelių kvape.
Tonka yra šimtuose parduodamų aromatų, nuo pigių ir pigiausių gamintojų (pavyzdžiui, Adidas) iki brangių ir pasipūtusių mados namų ir kūrėjų (Chanel, Cacharel, Tom Ford) - ji dažnai suliejama su smilkalais ir agarmedžiu, o šiuose kvepaluose ji visiškai dominuojanti.
Tonka 25 yra keistas kvapas, kuris didelėmis dozėmis jums patiks ne iš karto. Pirma jus pasijusite lyg prieskonių parduotuvėje, paskui - lyg įkišę galvą į didžiules pintines su džiovintais vaisiais, tada pasijus šokoladas su riešutais, biskvitas, šviežiai kepti sausainiai, vėliau atsiras kirpyklos dvelksmas, brangūs šampūnai, tada vėl primins apie save vaisiai. Iš pradžių kvapas šokiruos, o paskui pradės patikti, ir galiausiai nuo jo negalėsite atsiplėšti, norėsite jo dar, ir dar, ir dar. Šiame viename kvape pradėsite užuosti prisiminimus iš daugybės dalykų, kuriuos uostėte prieš metus, prieš dešimt, prieš dvidešimt, jis bus kaip pažįstamas akordas iš tūkstančio dainų, ir tos dainos ims tyliai skambėti jūsų galvose: tyliai, bet nepertraukiamai. Dar pajusite nagų laką ir šviežiai spausdintus žurnalus ir jų dažus, su visomis spalvomis, bet daugiausia - oranžine, ochra, raudona, avietine.
Jei dar neturėčiau šių kvepalų, šiandien pat eičiau pirkti.
