Kviečiame susipažinti su Kipro lietuviais ir plačiau sužinoti, kuo šioje nuostabioje saloje užsiima čia gyvenantys.
Vilnietis Deividas Blėdis dar būdamas Lietuvoje domėjosi fotografija, tačiau atvykęs į Kiprą tik dar labiau įsijautė į savo pomėgį.
Daugelis Deivido užfiksuotų akimirkų gniaužia kvapą ir prilygsta aukščiausio lygio fotografijoms.
– Deividai, kaip atsidūrei Kipre?
– Sprendimas atvykti į Kiprą gimė spontaniškai ir netikėtai. Prieš kelis metus būnant Lietuvoje, Vilniuje, pas mane svečiavosi draugas. Puikiai pamenu, tai buvo labai lietingos paskutinės žiemos dienos. Dabar negaliu tiksliai pasakyti, kuris iš mūsų pasakė: „Važiuokime ten, kur visuomet šilta, šviečia saulė, o lietus – retenybė.
Tuomet prisiminiau mamos žodžius, kuomet ji siūlė atvykti į Kiprą ir padirbėti. Mano mamai Kipras labai patinka, bet aš kaip „geras vaikas“, atsakydavau – nesukite man galvos.
Tačiau tą dieną, kartu su draugu pamąstėme, trumpai pasitarėme ir nieko nelaukdami Facebook grupėje „Lietuviai Kipre“ įkėlėme įrašą „du jaunuoliai ieško darbo su apgyvendinimu“. Nesumeluosiu pasakęs, kad praėjus vos 20 minučių mes jau turėjome penkis realius darbo pasiūlymus. Pasisekė, nes ši idėja mus aplankė pačiu laiku – darbo Kipre sezono pradžioje ypač apstu. Susižvalgėme su draugu ir akimirksniu ryžtingai nusprendėme – važiuojam! Taigi, jau beveik 3 metus gyvenu Kipre.
– Ar fotografavai gyvendamas Lietuvoje?
– Daug fotografavau telefonu, tačiau visuomet pasvajodavau apie gerą fotoaparatą. Aš nesu labai taupus, pinigai pas mane neužsibūna, ir nors pasvajodavau apie gerą „fotiką“, tuo metu Lietuvoje įsigyti jo neįstengiau.
– Kas paskatino užsiimti fotografija? Nuo ko viskas prasidėjo?
– Tai nutiko vieną šiltą, liepos mėnesio vakarą. Su draugu dirbome kavinėje, labai vaizdingoje Pafoso vietovėje – kalnuose. Tą vakarą susipažinome su linksma porele. Išgirdę, kad mes su draugu tarpusavyje kalbame lietuviškai, jie kaip mat įsijungė į pokalbį. Pabendravę daugiau, išsiaiškinome, kad porelė studijavo Vilniuje, nors mergina kilusi iš Baltarusijos, o vaikinas – kiprietis. Maža to, mes ilgą laiką buvome kaimynai, bet vienas kito tuo metu nepažinojome. Bendraujant sužinojau, kad vaikinas yra fotografas. Nusprendžiau pasinaudoti proga ir parodžiau savo paties telefonu darytas ir retušuotas nuotraukas.
Peržiūrėjęs mano darbus, vaikinas patarė įsigyti fotoaparatą ir rimčiau pamąstyti apie fotografiją. Taip sutapo, kad po kelių dienų gavau atlyginimą, ir kartu su nauju draugu nuvykome į parduotuvę. Jis man patarė kokį aparatą įsigyti pradedančiajam fotografui.
– Kaip suprantu, viskas prasidėjo Pafose. Ar visuomet ten ir gyvenai nuo atvykimo į Kiprą?
– Prieš atvykstant į Pafosą teko gyventi Ayia Napoje. Čia ištvėrėme tik kelis mėnesius. Kai išvydome poilsiauti atvykstantį jaunimėlį, supratome, kad norime gyventi geriau nei pastoviai būti girtų turistų apsuptyje.
– Apie ką mąstai, kai fotografuoji?
– Spėju tai klausimas, ne apie tai, kai mąstau, kokius nustatymus fotoaparate naudoti?
Galvoje visą dieną sukasi be galo daug nereikalingų minčių ir fantazijų. Fotografijos momentas yra būtent ta akimirka, kai mano galva ištuštėja ir ilsisi ne tik nuo triukšmo aplinkoje, bet ir galvoje. Tuomet atsiriboju nuo visų nereikalingų dirgiklių.
Manau, yra daug žmonių, kurie užsiimdami mėgstamu darbu ar hobiu pailsi nuo įvairių juos alinančių minčių.
O gal man padeda tai, jog visada matau žydrą dangų ir palmes? Tokia aplinka labai maloniai ir pozityviai nuteikia. Rekomenduoju tai pamatyti ir pajausti mūsų tautiečiams!
– Ar turi savo paties mėgstamiausią kadrą? Ką jis tau reiškia? Kodėl jis mėgstamiausias?
– Atsirinkti tą vieną vienintelį būtų labai sudėtinga, tačiau mano mėgstamiausi kadrai, kuriuos pavyko užfiksuoti Kipre, yra padaryti žiemos metu. Tai įspūdingi, nepakartojami žaibai! Esu gamtos reiškinių stebėjimo mėgėjas. Jeigu tik turiu galimybę, per audrą ar lietų, stengiuosi nusigauti kuo arčiau jūros ir pasimėgauti nepakartojamų akimirkų „gaudymu.“ Kipre toks oras pasitaiko retai, tad nekantrauju įamžinti kiekvieną gamtos akibrokštą.
– Kaip manai, ar tavo sugebėjimas parodyti pasaulį per objektyvą, daro tavo gyvenimą gražesniu?
– Manau, kad tikrai taip. Aplink yra be galo daug gražių vietų, o aš turiu galimybę jas įamžinti per savo matymo prizmę ir grožį išreikšti savaip. Kompiuteryje jau nebeturiu laisvos vietos savo gražios gyvenimo aplinkos ir erdvės įamžinimui. Greičiausiai teks fotografijas spausdinti ir kabinti ant sienų.
– Kaip fotografija pakeitė tavo gyvenimą Kipre?
Hobis fotografuoti praplėtė pažįstamų ratą Kipre. Kadangi geriausius savo kadrus publikuoju Facebook grupėje „Lietuviai Kipre“, lietuvių tarpe tapau labiau žinomas. Atsirado šiek tiek papildomų pajamų, kurias gaunu darydamas privačias fotosesijas. Kardinalių pokyčių dar neįvyko, tačiau labai tikiuosi, kad vieną dieną būsiu pats sau šeimininkas ir mano gyvenime bus tik fotoaparatas ir futbolas.
– Kaip manai, ar gali fotografuoti viską? Ar yra, ko sąmoningai nefotografuotum?
– Na, šioje planetoje yra pakankamai daug skirtingų ir išprotėjusių žmonių, kurie pasaulį mato kitaip nei dauguma. Manau, pasirinkus bet kurią fotografijos temą atsiras, tokių, kuriems mano darbai patiks. Mane domina gamta, jos neprognozuojami reiškiniai ir žmogaus santykis su gamta.
Pats asmeniškai, neseniai mačiau, kad šiais laikais žmonės jau ir gimdymui fotografus samdo. Tokios „fotosesijos“ aš atsisakyčiau – būtų be galo nejauku lįsti į kitų žmonių intymias aplinkybes ir paslaptis. Nežinau, ar kada nors neteks to daryti, tačiau artimiausiu metu tokiems nuotykiams tikrai nepasirengęs.
Daugiau apie Kiprą skaitykite Facebook grupėje #atostogoskipre
