Kadangi vamzdis laiptinėje nebebus naudojamas, namo valdytui teks suorganizuoti ir atlikti jo užsandarinimo darbus ir toliau užtikrinti higienos normų laikymąsi.

Kaip DELFI pasakojo Miesto ūkio ir transporto departamento direktoriaus pavaduotoja Stasė Kvederienė, 2018–2020 metais Vilniaus mieste bus įrengta 759 pusiau požeminės ir požeminės konteinerių aikštelės.

„Jos apims didžiąją dalį namų, bet dar jų nepakanka. Kitu plėtros etapu bus tankinamas aikštelių tinklas, bus statoma ir kitose vietose, kur jų dar nėra. Galvojame, kad dar reikės mažiausiai 300–400“, – pasakojo ji.

Taigi, kaip paaiškino pašnekovė, ten, kur konteinerių aikštelės dar nėra, ir toliau bus galima naudotis šachtine sistema. Tačiau tikimasi jų atsisakyti visame Vilniuje.

Tuo metu ten, kur konteinerių aikštelė įrengta, praėjus mėnesiui po jos naudojimo pradžios, šachtiės sistemos turėtų būti uždarytos.

Užvirinti nebūtina

S. Kvederienė svarstė, kad šachtinių sistemų nebūtina užvirinti.

„Galima užkabinti spyną, galima tiesiog informuoti ir susitarti, kad nebegalima naudotis. Jei kažkas išmes atliekas į atliekas, o joje nebus konteinerio, vis tiek administratorius bus atsakingas už higienos reikalavimų užtikrinimą. Jis turės sutvarkyti, o mokesčiai bus išdalinti gyventojams.

Žmonės yra sąmoningi ir supranta, kad jei nėra konteinerio, tai tų atliekų ir negalima mesti. Tada nereikės jokių papildomų išmokų, nei užvirinimų, nieko“, – sakė ji.

Laiptinė
Savivaldybės atstovė pasakojo, kad skundų dėl tarakonų ar pelių sulaukia ne tik iš daugiabučių su šachtinėmis sistemomis gyventojų.

„Tačiau vasarą, kai būna dideli karščiai, kvapai sklinda, žmonės skundžiasi. Daugiabučiai namai pastatyti nuo 1970-ųjų, kai kurie aptarnaujami 40 metų. Didžiąją laiko dalį nebuvo reikalavimo dezinfekuoti. Dabar ant tų sienelių tiek yra priaugę, kad iš valymų beveik nėra naudos“, – sakė ji.

S. Kvederienė dar teigė, kad šachtinių sistemų atsisakė gyventojai sutaupys.

„Dabar sistemas reikia bent du kartus per metus valyti. Vienos šachtos 5 aukštų name valymo kaina – 125 eurai. Dar gyventojai turi mokėti mėnesinį mokestį, kuris svyruoja nuo 1 iki 3 cento vieną kvadratinį metrą.

Kažkada esame darę galimybių studiją, kaip daugiabučių namų savininkai galėtų sutaupyti. Tai iš šachtinių sistemų atsisakymo buvo galima daugiausiai sutaupyti“, – prisiminė savivaldybės atstovė.

Skaičiuojama, kad Vilniuje yra apie 6,7 tūkst. daugiabučių.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (318)