Šiuo metu dirbu samdomu darbuotoju, kaip ir daugelis bendraamžių vaikinų, turiu būsto paskolą, ant galvos ir visi kiti mokesčiai. Dar turiu ūkį, iš kurio per mėnesį uždirbu dar vieną algą. Taigi, jeigu būčiau pašauktas į kariuomenę, nebegaučiau pajamų iš darbdavio, ūkis būtų pasmerktas žlugti, negi taip išeina, jog dėl kariuomenės turiu atsisakyti savo svajonių ir baigti savo sunkiai sukurtą verslą?!
Aš suprantu, daugelis komentatorių mane pasmerks ir sakys, kad esu jaunas, visas gyvenimas prieš akis ir tie devyni mėnesiai nieko per daug nepakeis. Tačiau taip, aš dirbu, niekur nesimokau, todėl bijau dėl šios prievolės. Bijau, kad galiu per tuos mėnesius prarasti tai, ką taip sunkiai sukūriau.
Mano nuomone, valdžia turėtų atsižvelgti į šaukiamų jaunuolių padėtį ir jų nuveiktus darbus. Aš juk esu sąžiningas darbuotojas ir mokesčių mokėtojas, nenoriu po tarnybos kam nors sėdėti ant sprando. Kad ir Seime atsirado siūlymas mažinti šaukiamo amžiaus kartelę, tačiau aš vis tiek pateksiu į tą kategoriją. Dar teks bijoti ne vienerius metus.
Labai tikiuosi, kad atsakingi asmenys pamatys mano laišką ir atsižvelgs ne tik į bendrus interesus, bet ir individualius piliečių poreikius.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt arba spauskite apačioje.