Sujungė meną ir kasdienybę
MO muziejaus direktorė Milda Ivanauskienė pasakoja, kad paroda, pristatanti šį laikotarpį, buvo sumanyta prieš trejus metus, kai jis dar nebuvo toks populiarus. „Ir tada, ir dabar atrodo svarbu pažvelgti į šį kritinį mums visiems laiką – juk norėdami suprasti save šiandien, turime permąstyti, kokie buvome anksčiau. 90-ieji buvo margas, „aukštos temperatūros“ laikas, todėl parodoje žvelgiame ne į meno procesus, bet nagrinėjame patį laikotarpį. Neapsiribojame tik parodinėmis erdvėmis – tyrimas skleidžiasi šia proga išleistoje knygoje, atidarymo pokalbiais ir susitikimais“, – teigia ji.
„Pažadinus prisiminimus galime reflektuoti save šiandien: pamatyti, kaip paaugome kaip bendruomenė, ar nesuvaržėme savo laisvės labiau nei turėjome“, – parodos pristatymo spaudos konferencijoje kalbėjo M. Ivanauskienė.
Šioje parodoje MO erdvėje susijungia menas, kultūra ir to meto kasdienybės istorijos. Šalia muzikos, mados, rinkos ir Gariūnų ekonomikos, mafijos ir popkultūros, atsiranda MO kolekcijos kūriniai. Iš viso eksponuojama 39 menininkų 70 darbų. Meno kūriniai nebūtinai yra iš parodoje analizuojamo laikotarpio, bet jie visi kalba apie tą dešimtmetį.
Eksperimentinei parodai MO muziejus nusprendė suburti ir netradicinę kuratorių komandą: jais tapo kultūros analitikas Vaidas Jauniškis, rašytojas ir literatūrologas Rimantas Kmita, kultūros istorikai Aurimas Švedas ir Tomas Vaiseta, MO muziejaus kuratorė Miglė Survilaitė, nostalgijos tyrėjas Mantas Pelakauskas, scenografė-architektė Renata Valčik, architektas Joris Šykovas.
„MO muziejus yra atviras muziejus ir ši paroda tai tik patvirtina. Ją kūrėme kartu su visais žmonėmis, kurie atsiliepė į MO kvietimą ir siuntė muziejui įvairiausius daiktus bei atsiminimus. Tai pat dalinosi istorijomis, kurios tapo parodą papildančiu e. gido turu, kuriame patys žmonės pasakoja savo 90-ųjų prisiminimus. Esame labai dėkingi ir džiaugiamės šiuo žmonių įsitraukimu“, – sako M. Survilaitė.
Parodos kuratoriai prisipažino galvoję, kad surinkti daiktus parodai bus kur kas paprasčiau. „Atrodė, kad 90-ieji mūsų visų yra labai gerai atsimenami ir visi gali apie juos kalbėti, bet kai pradėjome ieškoti daiktų, įsivaizduodami, kad jų bus pilna spintose pas tėvus ir panašiai, paaiškėjo, kad taip nėra. Pavyzdžiui, mama buvo išmetusi mano džemperį, kurį turėjo saugoti ir taupyti“, – juokauja į kuratorių komandą įsijungęs istorijas Tomas Vaiseta, eksponatų paiešką prilygindamas vaiduoklių medžioklei.
Pasak jo, sprendimas prašyti žmonių pagalbos buvo ne tik reikalingas eksponatų surinkimui, bet ir sąmoningas žmonių įtraukimas į procesą. „Dabar kuratoriais esame ne tik mes, bet labai daug savo daiktais prisidėjusių žmonių. Siekiame, kad ta paroda taptų patyrimine: ji yra tokia, kur galima liesti eksponatus, tiesa, ne visus. Pavyzdžiui, yra žaidimas, kurį galima žaisti, ar džinsai, kuriuos galima matuotis“, – kalba T. Vaiseta.
Pažėrė prisiminimų nuotrupas
Kultūros analitikas ir parodos kuratorius Vaidas Jauniškis pastebi, kad kiekvieno prisiminimai apie šį laikotarpį labai skirtingi – tai buvo akivaizdu net tarpusavyje diskutuojant kuratoriams. Tad čia ir nepateikiami jokie verdiktai, nesilaikoma chronologijos – tik pasakojama apie ryškiausius to meto reiškinius, daiktais ir meno kūriniais žadinant lankytojų prisiminimus.
Tarp parodos eksponatų – 1992 m. Barselonos Olimpinėms žaidynėms Issey‘aus Miyake‘ės kurtas Lietuvos komandos olimpinis kostiumas, Vlado Vitkausko, 1993 m. įkopusio į Everestą, batas ir ledkirtis, taip pat bus galima pamatyti skirtingus to laikotarpio tipažus ir vyravusias mados tendencijas, legendinius kioskus.
„O kur dar prisiminimai apie 90-ųjų „netfliksą” su vaizdo kasečių nuoma, 90-ųjų feisbukas su mokyklinių anketų sąsiuviniais, pranešimų gavikliai, pirmieji mobilieji telefonai, vaikystės žaidimai, mėgstamų grupių dainos ir jų sąrašai, plakatai ir daugelis kitų įvairias nuotaikas kuriančių kasdienybės objektų“, – vardina parodos organizatoriai.
Parodos scenografiją ir ją papildančias instaliacijas kūrė architektė Renata Valčik. Kaip teigia patys kuratoriai, būtent R. Valčik prisijungimas prie komandos buvo tam tikras lūžis, kai jų svajonės ir idėjos ėmė virsti apčiuopiama realybe. „Man buvo lengva kurti, nes tai buvo laikotarpis, kai buvo aktyvioji mano jaunystė“, – prisipažino pati R. Valčik.
Išskirtinės laisvės laikas
V. Jauniškis teigia, kad į laikotarpį nuo 1990-ųjų metų galima žiūrėti kaip į civilizacijos atsiradimą.
„Beveik kaip Charleso Darwino knygoje ir jo teorijoje 90-aisiais dauguma žmonių atsidūrė be įprastų išgyvenimo šaltinių ir ieškojo vietos po Saule. Išgyventi reiškė kautis ir dažnai tai buvo netgi fizinė kova. DNR – savotiškas mūsų genetinis kodas. Mes ieškojome kodų, kurie iki šiol lemia mūsų tapatybę“, – pasakoja jis, juokaudamas, kad frazė „iš mūsų gali likti tik vienas“, žinoma iš populiaraus serialo apie Dankaną Maklaudą, tuo metu labai galiojo ne tik televizijos serialuose.
Ir nors, jo nuomone, parodoje nusvers linksmoji pusė, kuratoriai joje stengėsi išlaikyti pusiausvyrą ir parodyti naujai atsiradusios laisvės kainą – kriminalinio pasaulio siautėjimą, nesaugumą, stoką, neužtikrintumą ir nežinomybę.
„90-ųjų pradžioje visuomenė patyrė, kaip veikia desovietizacijos, europėjimo, globalizacijos, postmodernybės idėjų perėmimo, liberalios kapitalistinės sistemos modelių kūrimo ir priešinimosi tam procesai. Visiškas chaosas, bet kitaip ir negalėjo būti. Juk kalbame apie pastangą kurti naują pasaulį“, – apie laikotarpio prieštaringumą kalba kultūros istorikas ir parodos kuratorius Aurimas Švedas.
Savaitgalį kviečia į „Moratoną“
Tęsdamas tradicijas, MO muziejus naujos parodos atidarymo savaitgalį kviečia į „MOratoną“. Spalio 5–6 d. muziejuje savo 90-ųjų istorijomis dalinsis filmų „Nematoma“ ir „Lošėjas“ režisierius Ignas Jonynas, aktorė Rimantė Valiukaitė, pirmųjų „Mados infekcijų“ prodiuserė ir organizatorė Renata Mikailionytė, krepšinio komentatorius Linas Kunigėlis, dailėtyrininkas Alfonsas Andriuškevičius, architektas Gintautas Natkevičius, 90-ųjų reklamą analizuos Tomas Ramanauskas.
Lankytojai taip pat turės galimybę susitikti su menininkais, kurių darbai eksponuojami parodoje: Niujorke gyvenančiu Žilvinu Kempinu, iš Paryžiaus į Lietuvą atvykusiais Svajone ir Pauliumi Stanikais, taip pat Aurelija Maknyte ir Dainiumi Liškevičiumi.
MOratono metu vyks ekskursijos su parodos kuratoriais. Šeštadienio vakarą specialiai MO muziejui Vilniaus miesto šokio teatras „Low Air“ rengia specialų pasirodymą, o elektroninės muzikos kūrėjas Manfredas žada priminti laiką aplenkusius ir vis dar aktualiai skambančius 90-ųjų kūrinius.
Daugiau informacijos apie parodos atidarymo MOratoną čia.
