Į šiuos ir kitus „Kablys.lt“ ir skaitytojų klausimus atsakė žinomas ichtiologas, lašišinių žuvų veisimo specialistas Kęstutis Skrupskelis. Svečią DELFI TV studijoje kalbino „Kablys.lt“ portalo redaktorė Aistė Meidutė.
Žvejai skundžiasi, jog šiais metais mūsų upėse beveik nėra lašišų ir kad tokia situacija atsitiko pirmą kartą per dešimtmetį. Nesenai vykusiose „Lašišadienio“ varžybose iš 80 dalyvių, kurių tarpe buvo ir labai patyrusių meškeriotojų, buvo sugautas tik vienas 70 cm šlakis. Ką jūs apie ta manote? Gal užėjimas į upes šiais metais yra labai mažas?
Iš tiesų, susidėjo daug faktorių. Turbūt žvejai įprato, kad pastaraisiais metais lašišinių žuvų vis daugėja ir daugėja, ir staigus šių žuvų sumažėjimas gali atrodyti keistas. Bet tikriausia šių metų situaciją nulėmė tai, kas buvo ir pernai: besilaikanti labai aukšta vandens temperatūra, kuri net vidutinė vandens temperatūros kreivę pakylėjo į neregėtas aukštumas. Mažesnės lašišinės žuvys dėl to turėjo kilti į šaltesnius upelius. Nieko keisto, kad ir didesnėms lašišinės žuvims, lašišoms, kurios atplaukia neršti esant šaltesniam vandeniui, dar yra per anksti kilti. Praeitą savaitę vykdėme tyrimus ir nustatėme, kad kai kuriose upėse vandens temperatūra siekia net 16 laipsnių. Žinoma, tokia temperatūra tikrai yra per aukšta. Dėl to žuvys ir neskuba plaukti į upes.
Tai manote, kad jų migracijos sezonas tik pasislinko į priekį?
Labai tikėtina, kad kaip ir yra. Pernai, esant šiltam vandeniui žuvys į nerštavietes atplaukė šiek tiek vėliau. Bendrai šių žuvų migracija iš jūros visada plius minus prasideda panašiu laiku. Tačiau į upių aukštupius – Žeimeną, Šventąją, Neries aukštutinę dalį lašišinės žuvys migruoja jau gerokai atvėsus vandeniui.
Bet kodėl tada lašišomis džiaugiasi latviai? Nemažai mūsų tautiečių važiuoja ten žvejoti, ypač į Salacos upę ir džiaugiasi neįtikėtinai sėkmingu sezonu? Kokios yra to priežastys? Juk tiek pas juos, tiek pas mus lašišos atplaukia iš tos pačios Baltijos jūros?
Salaca garsėja kaip viena geriausių lašišinių upių. Žinome iš kolegų, kad reproduktorių ten visada būna labai daug. Ne išimtis, matyt, yra ir šie metai. Be to, Latvija yra šiek tiek šiauriau. Vandens temperatūra ten žemesnė tai ir nenuostabu, kad žuvys ten pasirodė ankščiau. Nenorėčiau teigti, kad Lietuvoje šiemet yra kažkoks išskirtinis sezonas. Tiesiog reikia luktelti. Bent jau nenorėčiau teigti, kad kažkokie kiti veiksniai galėjo turėti lašišų migracijai labai didelės įtakos.
Meškeriotojai dažnai kreipiasi į mus, teigdami, kad žvejai verslininkai tą žuvį pergaudo ar kad dėl jų pastatytų tinklų Baltijos priekrantėje lašišos neturi galimybių patekti į vidaus vandenis. Todėl latviai gaudo, o mes ne. Galiu pasakyti, kad Latvijoje žvejai verslininkai jūroje pagauna nedaug mažiau lašišų, negu mes...
Iš tiesų iš meškeriotojų tenka girdėti nerimą keliančių žinučių, kad ir lašišų kainos yra labai kritusios (jei gerai atsimenu, siekia 7 eurus už kilogramą), ir kad restoranai pajūryje jau tiesiog atsisako imti lašišas, nes jų yra per daug. Ką manote apie tai? Ar negalvojate, kad iš tikrųjų žvejai verslininkai yra pagrindinė problema?
Negaliu šimtu procentų pritarti, nei visiškai paneigti jūsų teiginiui. Pats, kaip meškeriotojas ir ichtiologas, būdamas Klaipėdoje visada užsuku į žuvų turgų pasmalsauti, kokie šiuo metu yra žvejų verslininkų laimikiai. Turbūt turgaus prekystalis juos geriausia ir atspindi. Šiemet ten tikrai lašišos yra daugiau ir jos kaina (gal ir nepasiekia jūsų paminėtos), bet yra tikrai žemesnė, nei paprastai būna rinkoje. Ir tai liudija, kad lašišų žvejai verslininkai tikrai pagauna daugiau. Klausimas, iš kur? Juk dabartiniai įstatymai draudžia lašišas pardavinėti, pagavus jas kaip priegaudai. Tad teoriškai Baltijos lašišų ant turgaus prekystalių tikrai neturėtų būti. Bet pats savo akimis jas mačiau. Iš kur pardavėjai ją gauna, turbūt sunku patikrinti. Bet kad Baltijos lašiša prekiaujama – tai taip.
Iš kolegų teko girdėti apie išmaniąsias gaudykles, iš kurių žuvys tiesiog neturi galimybės pabėgti. Ką manote apie jas?
Išmaniosios gaudyklės yra išmanios ne todėl, kad žuvys negali iš jų pabėgti, o dėl to, kad jos skirtos apsaugoti jūros žinduolius, tokius kaip ruonius, (kurių Baltijos priekrantėje daugėja bei jūros paukščius). Šios gaudyklės tikrai saugo, kad įkliuvę paukščiai nepaskęstų ar kad neįlįstų ruonis, kuriam, ten pakliuvusiam, irgi baigtųsi liūdnai. Ar jos (gaudyklės) yra nukreiptos gaudyti lašišas, labai abejočiau. Jos skirtos apsaugoti žinduolius ir paukščius.
Tai dėl to tikrai neturėtų kilti žvejų susirūpinimas?
Viskas priklauso nuo to, kiek tų gaudyklių turime. Neabejotinas didesnis tinklinių žūklės priemonių kiekis lemia žuvų išgaudymą. Jeigu mes jų turime gerokai per daug, tai akivaizdu, kad tai veikia ir lašišas.
O sakykite, kiek apskritai lašišų ir šlakių pasiekia Neries upė rudeninės migracijos metu? Ar turite tokios informacijos?
Kiek atėjo šiemet – mes tokios informacijos dar neturime. Reproduktorių monitoringas kol kas nėra vykdomas. Galime tik grubiai paskaičiuoti pagal praeitus metus. Pernai metais, manome, (Neryje) turėjome apie 50 tūkstančių lašišinių žuvų ir tai buvo rekordiniai metai. Šiemet turėtų būti tikrai ne mažiau. Tiesiog reikia sulaukti žymesnio vandens atšalimo. Tuoj turėtų jų migracija prasidėti. Šventoji yra geriausias pavyzdys. Sulaukus pirmųjų šalnų, žvejai mėgėjai jau džiaugiasi gausesniais laimikiais.
Visą diskusiją stebėkite laidos vaizdo įraše.
