Nereikia gėdytis – tai istorija apie seksą, kurioje nėra vietos gėdai ir drovumui. Vis dėlto kartais seksualiniame gyvenime pasitaiko akimirkų, priverčiančių porą raudonuoti. Paprastai taip nutinka tada, kai pačiu netinkamiausiu metu pasirodo nekviestas svečias. Nejauku būna visiems – ir tam, kas užklupo, ir tiems, ką užklupo. Ir vieni, ir kiti norėtų, kad šito nebūtų nutikę.
Kadangi visada patariama mokytis iš svetimų klaidų, pateikiame realias latvių DELFI skaitytojų istorijas, kai kažkas nutiko ne taip, kaip planuota – sužinokime, kaip viskas buvo, ir kaip išsisprendė.
„Nori valgyti?“
Markas prisipažįsta, kad jo gyvenime buvo toks atvejis, bet tik vienas. Tai nutiko prieš kelerius metus, kai jis su savo mergina ir draugais nuvyko į renginį, vykusį už Rygos ribų.
„Kai viskas baigėsi, mes su mergina nusprendėme pernakvoti mano tėvų name už Rygos. Ryte mums pasirodė, kad visi jau išsiskirstė, ir ėmėme mylėtis. Tuo metu grįžo mano tėvas, bet mes šito nepastebėjome. O jis turėjo įprotį grįžęs namo gaminti maistą, bet prieš tai apeidavo namus, užsukdamas į visus kambarius, kad patikrintų, ar nėra ko nors iš namiškių, su kuo galima būtų kartu pavalgyti. Ir šįkart jis neatsisakė savo įpročio, ir po kokių penkių minučių po to, kai mes ėmėmės reikalo, jis atidarė duris į mano kambarį. Supratęs, kas vyksta, iškart jas užtrenkė.“
Markas niekada neaptarė šio nutikimo su tėvu. Markas juokiasi, tai prisiminęs, ir sako: „Tąkart jis taip ir nepaklausė, ar aš valgysiu.“
Kodėl tu neišvažiavai namo?
Alisos istorija kitokia. Ji studentė, gyvena bendrabutyje. Kartą ji šventė savo vaikino gimtadienį ir po vakarėlio liko nakvoti jo kambaryje.
„Ryte nubudome, kambario draugas jau buvo išėjęs, ir mano vaikinas pasakė: „Jis garantuotai išvažiavo namo, sakė, kad planuoja šiandien važiuoti.“ Na, mes nusprendėme nepraleisti tokios progos, ir užsiimti seksu. Gerokai įsiaudrinome, ir nė nepastebėjome žingsnių koridoriuje. Maža kas ten vaikšto, juk kambario draugas išvykęs. O kambarys buvo atrakintas.“
„Ir štai tarpduryje išdygsta tas pats kambario draugas. Mano vaikinas iškart ant mūsų užtraukė antklodę. Kambario draugas tuo tarpu spėjo įeiti, suprasti, kas vyksta, sušukti „Oi!”, ir staigiai užtrenkti duris iš kitos pusės.“
Mes iš išgąsčio ir netikėtumo ėmėme juoktis. Mano vaikinas parašė savo kambario draugui SMS žinutę – esą, kur dingai, ir kodėl neišvažiavai namo, ir gavo jo atsakymą: „Pavėlavau į autobusą, pasėdėsiu kol kas studentų valdyboje.“ Tai buvo juokinga, bet tęsti to, ką pradėjome, noro nebeliko.
Po kiek laiko kambario draugas prisipažino: „Bendrabutyje gyvenu ketverius metus, bet nieko panašaus man dar nebuvo nutikę.“
Nežadinkite miegančių
Karina prisimena atvejį iš savo audringos jaunystės, kai, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, nusprendė pasimylėti su vaikinu kambaryje, kur jau miegojo kitas žmogus.
„Buvome vakarėlyje. Nepamenu, ką šventėme, bet visi buvo ganėtinai apgirtę. Mes su vaikinu užėjome į kambarį, kuriame miegojo mano draugė. Kadangi žinojau, ko mes abu norime, visaip stengiausi ją išgrūsti iš kambario, bet ji buvo tokia girta, kad nepavyko jos išjudinti iš vietos. Juk ir mes – ir aš, ir mano vaikinas – nebuvome blaivūs, todėl nusprendėme nesigėdyti. Netoliese mieganti draugė mums nesutrukdė.“
„Ji ko gero nieko būtų nesužinojusi, bet ją pažadino triukšmas – dėl labai aktyvių veiksmų aš išvirtau iš lovos. Draugė pabudo, kažką sumurmėjo, ir tuojau pat vėl užmigo. O mes pratęsėme. Nuo to laiko, kai tik išgeria, ji pasakoja istoriją apie tai, kaip miegojo kambaryje, kurioje aš mylėjausi su savo vaikinu. Tegul pasakoja!“
Elkitės tyliai!
Kristinai taip pat buvo nutikusi istorija, kai nepavyko išlikti nepastebėtai. Ji gyvena Kuržemėje, ir kartą draugai atvyko į koncertą.
„Kadangi koncertas baigėsi labai vėlai, o visi gyvena Rygoje, aš pakviečiau juos pernakvoti pas mane. Liko nakvoti ir mano vaikinas. Mano butas dviejų kambarių. Aš nusiteikiau, kad visi miegosime viename kambaryje, nes atrodė nemandagu likusiųjų atžvilgiu išeiti miegoti ant pačios patogiausios lovos. Bet draugai primygtinai reikalavo, kad mudu su vaikinu eitume miegoti į atskirą kambarį.“
„Mes dar ilgai visi kartu sėdėjome, juokėmės, o kai visi nuėjo miegoti, mudu su vaikinu pasidalinome įspūdžiais apie koncertą, ėmėme juokauti ir ilgainiui atmosfera tarp mūsų įkaito. Žinodami, kad kitame kambaryje miega draugai, mes stengėmės elgtis labai tyliai, pernelyg netriukšmauti. Prieš imdamiesi reikalo, nutykinome per kambarį, kuriame visi miegojo, iki vonios. Kai ėjome atgal, pastebėjau, kad visi kietai miega, ir nusprendžiau, kad tokiu atveju niekas nieko neišgirs. Taip man pasirodė.“
„Jau praėjus kelioms dienoms po koncerto, kai visi sugrįžome į Rygą, mano vaikinas pasakė, kad Nikita tą vakarą niekaip negalėjo užmigti, nes puikiausiai mus girdėjo.
Et, nieko mes iš šios istorijos nepasimokėme, nes po to buvo dar keli atvejai, kai nesugebėjome susilaikyti nuo intymaus artumo.“
Labas rytas, Malaizija!
Viktoras – aktyvus keliautojas. Kiekvienoje šalyje jis stengiasi gauti maksimalų emocijų kiekį. Ypač vertina pasilinksminimus. Tačiau kartą jis buvo užkluptas pačią intymiausią akimirką.
„Aš buvau Malaizijoje. Viešėjau pas pažįstamus, mes organizavome vakarėlį. Ten aš susipažinau su daugeliu žmonių, tarp jų – su labai simpatiška mergina, su kuria praleidau vakarą.“
„Kai reikalai pakrypo link intymumo, teko pasukti galvą, kur galima būtų užsiimti seksu, nes visi kambariai jau buvo užimti. Tada mes nusprendėme, kad galime įsikurti balkone, kuris buvo viešai prieinamas visiems namo gyventojams. Na, ir ėmėmės reikalo. Šeštą ryto ant viso miesto suskambo musulmonų malda. Tuo metu apsaugininkas tikrino namą, ir užsuko į balkoną, kuriame mes mylėjomės.“
„Žinoma, jis mus pastebėjo ir ėmė šaukti. Jis mus išbarė, o mes tesugebėjome išlementi: „Sorry, sorry“ („Atsiprašome, atsiprašome“). Po to jis išėjo, mes taip pat. Užtat dabar yra ką prisiminti.“
