Fotografams šį reiškinį pavyko užfiksuoti rugsėjo 27 dieną. Fotografai viliasi, kad yra patys pirmieji, kuriems Lietuvos padangėje pavyko įamžinti „Steve“. „Žinoma, kad STEVE sukelia nesuvokiamai karštos 3,000 laipsnių temperatūros dujos, tekančios žemės magnetosfera, milžiniškais greičiais. Labai džiaugiamės, kad prognozės pasitvirtino ir mus aplankė Šiaurės pašvaistė“, – savo įrašė rašo fotografai.
Kaip DELFI teigia VU Teorinės fizikos ir astronomijos instituto (VU TFAI) jaunesnysis mokslinis darbuotojas Mindaugas Macijauskas, „Steve“ ir jam yra netikėtas reiškinys. „Apžiūrėdamas nuotraukas, iš pradžių pamaniau, kad tai visai kitas atmosferos reiškinys, žinomas „sprite“ vardu. Pastarasis susidaro audros metu virš debesų, iš kurių žaibuoja.
Tačiau „Steve“ yra kitoks reiškinys – tai dešimčių kilometrų pločio ir šimtų, ar net tūkstančių kilometrų ilgio karštos plazmos juosta, kurioje plazma teka didžiuliu – iki 6 kilometrų per sekundę greičiu. „Steve“ susidaro viename iš išorinių Žemės atmosferos sluoksnių – jonosferoje, esančioje 60–1000 km aukštyje virš mūsų planetos paviršiaus, ir trunka nuo dešimčių minučių iki valandos“, – paaiškina mokslininkas.
Anot jo, šis reiškinys nėra itin retas, tačiau tik per pastaruosius keletą metų į jį buvo atkreiptas dėmesys, ypač astronomijos mėgėjų ir šiaurės pašvaisčių fotografų dėka.
„Apie jį dar gana mažai žinoma, mat tik 2017-aisias „Steve“ pradėtas tyrinėti, remiantis nuo žemės paviršiaus padarytomis nuotraukomis bei Europos kosminės agentūros „Swarm“ (angl. „spiečius“) palydovais, skirtais tirti Žemės magnetinį lauką. Kadangi pirmą kartą tenka matyti tokio reiškinio nuotraukas, ir ypač įamžinusias „Steve“ Lietuvoje – galima daryti prielaidą, jog jį pastebėti nėra paprasta“, – sako M. Macijauskas.
Fotografai taip pat pasidalino ir įvykio laiko panorama.
