“Kaip Europos Komisijos pirmininke, kuri siekia plėtoti lyčių lygybę ir apsaugoti moterų teises Europos Sąjungoje, norėčiau atkreipti jūsų dėmesį dėl labai daug klausimų keliančios Lietuvos nominuoto kandidato p.Sinkevičiaus pozicijos debatų seksualinio priekabiavimo byloje metu”, - rašo S.Jakeliūnas laiške, kurį išplatino ir savo EP grupėje Žaliųjų frakcijoje/ Europos laisvajame aljanse.

Toliau laiške europarlamentaras išdėsto savo versiją apie 2018 m. kilusį Seimo nario Mykolo Majausko taip vadinamą #MeToo skandalą ir V.Sinkevičiaus vaidmenį jame.

Priminsime, kad 2018 m. kovo mėnesį Lietuvoje kilo taip vadinamas #MeToo seksualinio priekabiavimo skandalas, kai laidos “Info diena” pašnekovė apkaltino Seimo narį, konservatorių M.Majauską seksualiniu priekabiavimu. Ji teigė, kad M.Majauskas praeityje vartojo alkoholį su moksleivėmis, su jaunomis merginomis nuolat dalyvaudavo vakarėliuose, siekdamas esą atsivesti jas į savo butą bei atlikti nederamus seksualinio pobūdžio veiksmus.
Todėl manau, kad p.Sinkevičiaus buvimas jūsų Komisijoje keltų pavojų pasitikėjimui jūsų tikslais tokiais, kaip kad lyčių lygybė ir moterų teisės. Tai taip pat sumažintų tikėjimą ES ir jaunųjų politikų vaidmeniu darant ją stipresne ir teisingesne.

Prokuratūra ikiteisminio tyrimo dėl M.Majausko galimo seksualinio priekabiavimo nepradėjo. Vėliau parlamentaras kreipėsi į prokurorus dėl šmeižto, tačiau tyrimas sustojo, žiniasklaidai atsisakius atskleisti merginos, kalbėjusios apie konservatoriaus elgesį, tapatybę.

Vis dėlto Seime rudenį bandyta surengti apkaltos procesą M.Majauskui ir to iniciatorius buvo S.Jakeliūnas. Pasak jo, būtent V. Sinkevičius supažindino jį su viena mergina, kurios draugės esą nukentėjo nuo M.Majausko.

“Pajutau, kad esu morališkai įpareigotas pradėti apkaltos procesą prieš šį politiką (M.Majauską - red. past.). Kai susitikau su ja, ji nenorėjo daugiau niekur būti įtraukta. Todėl politikų teisinis puolimas prieš ją buvo sėkmingas”, - rašo laiške U.von der Leyen S.Jakeliūnas bei priduria, kad V.Sinkevičius nepasirašė apkaltos dokumentų, nedalyvavo balsavime dėl apkaltos.

Dar daugiau, laiške išrinktajai EK pirmininkei europarlamentaras apkaltino V.Sinkevičių melu apie šią bylą per susitikimą su Žaliųjų frakcijai Strasbūre rugsėjo mėnesį.

“Todėl manau, kad p.Sinkevičiaus buvimas jūsų Komisijoje keltų pavojų pasitikėjimui jūsų tikslais tokiais, kaip kad lyčių lygybė ir moterų teisės. Tai taip pat sumažintų tikėjimą ES ir jaunųjų politikų vaidmeniu darant ją stipresne ir teisingesne”, - apibendrina S.Jakeliūnas.

Ne pirmas kartas

Dar vasarą, paskelbus “valstietį” V.Sinkevičių kandidatu į eurokomisarus, į Europarlamentą su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga išrinktas S.Jakeliūnas neslėpė savo kritiško požiūrio. Pasak jo, esminės Lietuvos kandidato į EK bėdos - kvalifikacijos trūkumas ir moralinės savybės.

Rugsėjo mėnesį S.Jakeliūnas savo požiūrį išdėstė ir savo EP grupėje.

“Trūksta kompetencijos. Yra ir moraliniai argumentai. Dėl nepalaikymo merginų, nukentėjusių dėl Majausko”, - tuomet teigė europarlamentaras.

“Taip, jis (V.Sinkevičius - red. past.) padėjo man su ja susitikti per kitus žmones. Kitaip sakant nukreipė į kontaktą su ja, kadangi ji tuo metu dirbo Vyriausybės kanceliarijoje, - pasakojo apie tariamą S.Sinkevičiaus vaidmenį skandale S.Jakeliūnas. - Kažkokiame etape bešnekant su Sinkevičiumi ir kitais žmonėmis, sako: “Va ta mergina yra ten ir ten.”

Pirmasis bandymas pradėti apkaltą įvyko 2018 m. spalio 16 d., bet nubalsuoti dėl apkaltos komisijos sudarymo nepavyko, nes pritariančių ir nepritariančių (susilaikančių) jos sudarymui buvo tiek pat – po 52. Nepavyko ir antrasis tos dienos balsavimas, nes vienodas skaičius Seimo narių ir vėl pasisakė tiek prieš (susilaikančius įskaičiuojant), tiek už komisijos sudarymą. Balsavimas buvo laikinai nukeltas.

“To vieno balso - Sinkevičiaus ar ne Sinkevičiaus - pritrūko”, - prisiminė S.Jakeliūnas.

Po dar vieno balsavimo komisijos sudarymui taip pat nebuvo pritarta. Už jos sudarymą balsavo 37 Seimo nariai, prieš 34, o 20 susilaikė. V.Sinkevičius tądien balsavimuose nedalyvavo. Antrasis bandymas įvyko 2018 m. lapkričio 15 d. - į vakarinį Seimo posėdį susirinkęs Seimas po trumpos diskusijos balsavo dėl komisijos, kuri aiškintųsi, ar M.Majauskas vertas apkaltos, sudarymo. Komisijos sudarymą palaikė 51 Seimo narys, prieš buvo 46, 13 Seimo narių susilaikė. Balsų už komisijos sudarymą nepakako. V.Sinkevičius vėlgi šiame balsavime nedalyvavo.

“Jis (V.Sinkevičius - red. past.) privačiai man kaip ir pripažino, kad žinojo, bet viešai nieko nei pasirašė, nei sakė, nei balsavo. (...) Išorinis palaikymas merginos, ypač jei jis man padėjo su ja susikontaktuoti… Jis turėjo moralinę pareigą tai padaryti”, - dėstė S.Jakeliūnas.
Nė vienos iš skandale minėtų merginų tapatybių Virginijui Sinkevičiui nebuvo žinoma, jos niekada nesikreipė į ministrą pagalbos. Dėl to ministras tikrai negalėjo supažindinti merginų su Seimo nariu Stasiu Jakeliūnu ar dalyvauti jų pokalbyje.

“Nė vienos iš skandale minėtų merginų tapatybių Virginijui Sinkevičiui nebuvo žinoma, jos niekada nesikreipė į ministrą pagalbos. Dėl to ministras tikrai negalėjo supažindinti merginų su Seimo nariu Stasiu Jakeliūnu ar dalyvauti jų pokalbyje”, - savo ruožtu tuomet atsakė Ekonomikos ir inovacijų ministro V.Sinkevičiaus patarėjas Egidijus Jurgelionis.

Tarp savų - pranašu nebūsi

V.Sinkevičius - ne pirmasis nominuotas komisaras, kuris sulaukė kritikos iš savo tautiečių Europarlamente. Tarkim, pirmadienį per klausymus nominuotas kandidatas į EK vicepirmininkus tarpinstituciniams reikalams ir perspektyvai Marošas Šefčovičius (vicepirmininkas kadenciją baigiančioje EK) sulaukė slovako EP nario kaltinimų, kad vengia bendrauti su savo šalies žiniasklaidą ir jau daugiau nei metai nedavė niekam iš tautiečių interviu. Tai neva kelia klausimus dėl esą jo veiklos skaidrumo, pagarbos žiniasklaidos laisvei.

Vis dėlto tai nepakenkė M.Šefčovičiui - tikėtina, kad jis sėkmingai praėjo klausymus. Briuselio burbule taip pat optimistiškai kalbama ir apie V.Sinkevičių. Skirtingai nei kitiems nominuotiems komisarams, jam didelių pretenzijų europarlamentarai neturi.

Turi įrodyti, kad savarankiškas

Tiesa, su žurnalistais iš Lietuvos susitikęs EP Aplinkos, sveikatos ir maisto saugos (ENVI) komiteto pirmininkas Pascalis Canfinas paminėjo, kad didžiausia grėsmė V.Sinkevičiui, kaip kandidatui į Aplinkos ir vandenynų komisarus, per klausymus - pasirodyti nesavarankiškam.

“Jam įžvelgiu vieną pavojų, ir šis pavojus – būti įspraustam tarp Komisijos mechanizmų ir Franso Timmermanso (nominuotas vykdomuoju EK vicepirmininku, atsakingu už Europos žaliąjį susitarimą - red. past.)“, – teigė EP narys.
Jam įžvelgiu vieną pavojų, ir šis pavojus – būti įspraustam tarp Komisijos mechanizmų ir Franso Timmermanso.

Pasak ENVI pirmininko, V.Sinkevčius turės susikurti savo erdvę, parodyti gebėjimą būti lyderių, kas jam bus būtina tiek dirbant Komisijos viduje (derantis su kitų sričių komisarais), tiek tarptautinėje plotmėje.

“Tinkamas laikas sugebėti parodyti, kad turi pečius“, – kalbėjo P. Canfinas apie ketvirtadienį 14.30 val. įvyksiančius ir 3 valandas truksiančius V.Sinkevičiaus klausymus EP ENVI ir Žuvininkystės komitete.

Kol kas EP klausymuose užkliuvo Lenkijos atstovas į žemės ūkio komisarus Januszas Wojciechowskis - įvyks pakartotinis klausymas. Trečiadienį rimtas išbandymas bus Prancūzijos kandidatei į vidaus rinkos komisares Sylvie Goulard, kurios ankstesnę veiklą Europarlamente tiria Europos kovos su sukčiavimo tarnyba-OLAF (beje, tą patį OLAF daro ir lenko atžvilgiu).

Vengrijos ir Rumunijos kandidatai į EK (atitinkamai Laszlo Trocsanyi ir Rovana Plumb) net nebuvo prileisti prie klausymų dėl įtariamo viešųjų ir privačių interesų konflikto. Vietoj jų šalys jau pateikė kitas kandidatūras į U.von der Leyen komandą.