Obuolių ir kriaušių visada galima įsigyti parduotuvėje, tačiau pirktiniai vaisiai dažnai atrodo beskoniai, be to, niekada neaišku, kuo jie nupurkšti. Galų gale, kam leisti pinigus? Savo sodo obuoliai – visiškai kitas reikalas. Jie skanūs, kvapnūs ir ekologiški. Svarbiausia – tinkamai juos laikyti – tada vaisių skonis džiugins net ir žiemą.
Prieš nuimant derlių
Kad vaisiai kuo ilgiau negestų, prieš nuimant jų derlių būtina atlikti du darbus.
Visų pirma, likus mėnesiui iki derliaus nuėmimo, medžius reikia apdoroti preparatu prieš rauples. Taip sumažės tikimybė, kad obuolius ir kriaušes aptrauks rauplės.
Porą savaičių prieš nuimant derlių sodo nereikia laistyti: teko pastebėti, kad po sausmečio nuskinti vaisiai išsilaiko ilgiau.
Kada skinti vaisius
Galbūt atrodo, kad klausimo, kada skinti obuolius, net kilti neturėtų: juk laisvai galima paragauti ir bus aišku, ar obuolys sunokęs. Vasarinėms obuolių ir kriaušių veislėms ši logika tinka, tačiau su rudeninėmis ir žieminėmis vaisių rūšimis yra šiek tiek kitaip.
Suprasti, ar jau atėjo laikas skinti vaisius, tikrai labai paprasta. Tereikia paimti obuolį arba kriaušę ir nestipriai paspausti jos žievę pirštu. Jei po kurio laiko įdubimas dings, nuimti derlių dar ankstoka, o jei liks – pats metas.
Kaip tinkamai nuimti derlių
Tinkamai parinktas derliaus nuėmimo laikas – tik iš dalies garantuoja sėkmę. Skinant vaisius reikia laikytis tam tikrų taisyklių, o jų – penkios.
Obuolius ir kriaušes geriausia skinti ryte, kol nekaršta. Jei visų ryte nuskinti nesuspėjote, baigti skinti galite vakare, tačiau jokiu būdu ne dieną. Pintinių ir kibirų su vaisiais negalima palikti lauke, saulės atokaitoje: nuimtą derlių būtina kuo greičiau nugabenti į vėsią vietą, geriausia – tiesiai į rūsį. Rūsyje vaisius galėsite surūšiuoti ir sudėti į dėžes.
Skinti vaisius reikia su pirštinėmis, kad netyčia nesubraižytumėte jų nagais.
Skinti reikia su vaiskočiais: be jų obuoliai ir kriaušės išsilaiko daug trumpiau.
Skinti geriausia pradėto nuo apatinių šakų ir palaipsniui kilti į viršų: taip sumažės vaisių pažeidimo tikimybė.
Šiukštu negalima vaisių trinti, stengiantis pašalinti apnašas, nes tai – pagrindinė jų apsauga viso laikymo metu.
Vaisius reikia surūšiuoti į smulkius, vidutinio dydžio ir didelius. Šias grupes reikia sudėti atskirai.
Per lietų nuskintus obuolius ir kriaušes reikia nudžiovinti padarant skersvėjį arba įjungiant ventiliatorių.
Kur laikyti obuolius
Yra keletas būdų, tačiau užvis paprasčiausi ir patikimiausi – trys.
Obuolius galima sudėti į dėžes. Dėžės turi būti medinės, su siaurais (maždaug 5 mm) plyšiais tarp lentelių; dėžėse turi tilpti 20–25 kg vaisių. Tokiose dėžėse susidarys tam tikras vaisiams ypač palankus mikroklimatas.
Prieš naudojant, dėžes reikia pašildyti: 2–3 valandas palaikykite jas saulėkaitoje, kad ultravioletiniai spinduliai sunaikintų visus mikrobus.
Obuolius į dėžes reikia dėti dviem sluoksniais. Jų vaiskočiai turi būti nukreipti žemyn ir taip, kad viršutinių vaisių koteliai atsidurtų tarpuose tarp apačioje esančių vaisių.
Obuolius galima laikyti ir supakuotus. Šis būdas, ko gero, pats paprasčiausias.
Sudėkite obuolius į sandarius polietileno paketus po 1,5–2 kg ir 2–3 dienas palaikykite neužrištus, kad obuoliai atidrėktų. Praėjus šiam laikui maišelius tvirtai apspauskite, stengdamiesi išleisti kuo daugiau oro, ir užriškite kaproniniu siūlu (toks siūlas nepūva). Maišelius suneškite į rūsį ir sudėkite į lentynas taip, kad jie nesiliestų vienas su kitu.
Kadangi obuoliai kvėpuoja, po 20–30 dienų pakuotėse susidarys ypatingos dujos, apsaugančios vaisiu nuo gedimo.
Šis metodas pasiteisina beveik su visomis obuolių rūšimis. Tik antaniniai obuoliai polietileno maišeliuose genda greičiau nei saugant kitais būdais.
Laikyti galima ir sode. Šis variantas puikiai tiks tiems, kurie neturi rūsio.
Nuošaliame sodo kampelyje iškaskite 40–50 cm gylio duobę ir jos dugną išklokite pušų arba eglių šakomis (jos saugos nuo pelių). Obuolius sudėkite į polietileno paketus, užriškite ir sudėkite į duobę. Iš šonų ir ant viršaus taip pat pridėkite šakų, o tada užberkite žeme.
Duobės vietą pažymėkite, pvz., įsmeigdami lazdą, kad žiemą lengvai galėtumėte rasti improvizuotą rūsį.
Taip saugomi obuoliai dažnai išlieka švieži iki pat pavasario.
Kur laikyti kriaušes
Šie lepūs vaisiai – net žieminės jų veislės – išlieka trumpiau nei obuoliai. Kriaušes galima laikyti tik dėžėse ir tik rūsyje. Vis dėlto svarbūs ir dar keli momentai.
Kriaušes galima dėti ne daugiau kaip dviem sluoksniais, be to, griežtai laikantis tam tikros tvarkos.
Dėžės sieną ir dugną (tara nesiskiria nuo tos, kuri tinkama obuoliams) būtina iškloti 2–3 sluoksniais švaraus popieriaus (laikraščiai tam netinka – vaisiai įgaus spaustuvės dažų kvapą). Tiek pat sluoksnių popieriaus turi būti ir tarp apatinės bei viršutinės kriaušių eilių. Bus užvis geriausia, jei kiekvieną vaisių įsuksite į atskira popieriaus lapą.
Patalpos, kurioje saugomos kriaušės, temperatūra turi būti –1 °С. Teigiamoje temperatūroje šie vaisiai labai greitai genda.
Rūsio oro drėgnis gali svyruoti nuo 85 iki 95 proc. Jei patalpa bus drėgnesnė kriaušės ims pūti, o jei sausesnė – susiraukšlės ir neteks sultingumo.
Reguliuoti rūsio oro drėgnį galima naudojant kalkes ir smėlį. Jei drėgnis aukštas, sandėliuke reikia pastatyti dėžę su kalkėmis (negesintomis), o jei žemas – dėžę su drėgnu smėliu. Kai smėlis išdžiūva, reikia jį palieti.
Vaisiai turi būti saugomi visiškoje tamsoje. Jei į rūsį prasiskverbia šviesa, uždenkite dėžes juodu audeklu, tačiau atminkite, kad audinys turi praleisti orą, taigi, plėvele dengti negalima.
Kriaušes geriau laikyti atskirai nuo daržovių, kad nenukentėtų jų skonis.
Kartą per savaitę vertėtų patikrinti, kaip laikosi derlius. Pastebėję, kad kuris nors vaisius ėmė pūti, kuo skubiau traukite jį iš dėžės. Išimti reikia ir visus greta esančius vaisius, kitaip liksite be nieko.
Patarimas: panaudokite kalcį
Dažna prasto vaisių išsilaikymo priežastis – kalcio trūkumas. Norint užkirsti tam kelią, obuolius ir kriaušes reikia sukrauti į tinklelį ir kelioms minutėms panardinti jį į 4 proc. stiprumo kalcio chlorido tirpalą (litrui vandens reikia 40 g produkto). Taip apdorotus vaisius būtina gerai nudžiovinti.
