Tačiau parodyti paramą Taivanui, Kinijos Respublikai, galėtume ne tik protesto akcijomis, bet, pirmiausia, informuodami Lietuvos piliečius, kas yra Taivanas ir kokias galimybes bendradarbiavimui su šia šalimi gali būti atvertos. Pirmiausia reikia pasakyti, kad visas Vakarų pasaulis laikosi „vienos Kinijos“ politikos, tačiau tai netrukdo glaudžiai bendradarbiauti su Taivanu, kurio naujausia istorija prasidėjo pasibaigus Kinijos pilietiniam karui 1949 m., Kinijos lyderiui, kovojusiam prieš komunistus, Čang Kaišenko pasitraukus į Taivano salą su maždaug 2 mln. kontinentinės Kinijos gyventojų.
„Geležine ranka“ sala buvo valdoma iki 1987-ųjų, kada nutrauktas karinės padėties stovis ir šalis nuo 1990-ųjų ėmė rengti demokratinius rinkimus. Per tuos penkis dešimtmečius valstybė sėkmingai plėtojo ne tik demokratines institucijas, bet ir ekonomiką.
Taivanas (Kinijos Respublika) – ateities galimybių kraštas
Rugpjūčio pabaigoje aplankėme Kinijos Respubliką – Taivaną. Tai nedidelė, panašaus į mūsų likimo valstybė, kiekvieną dieną kovojanti už teisę gyventi demokratinėje santvarkoje, saugant savo identitetą ir tūkstantmetį Kinijos istorijos palikimą. Vizito Taivane metu buvome nustebinti šio pietryčių Azijos tigro progresu ir potencialu. Su kolegomis iš Latvijos turėjome galimybę susitikti su aukščiausiais valstybės pareigūnais, verslo atstovais, lankėmės tyrimų centruose bei mokslo ir inovacijų institutuose.
Sėkmingai atremdamas dažnas kontinentinės Kinijos kibernetines ir propagadines atakas, Taivanas sėkmingai gina savo demokratiją ir laisvę bei vis labiau tampa lyderystės ir išgyvenimo pavydžiu visame pasaulyje, panašiai kaip Izraelis, Pietų Korėja, bei, žinoma, Lietuva.
Šis Pietryčių Azijos ekonominis tigras yra 21-a pagal dydį ekonomika pasaulyje, 17-a – pagal konkurencingumą, 13-a pagal ekonominę laisvę, 3-a pagal klimatą investicijoms. Šiuo metu Lietuvos-Taivano prekybos apyvarta siekia 160 mln. JAV dolerių, tačiau ji dar labiau padidėtų, jei sąmoningai investuotume į tiesioginę partnerystę su sostine Taipėjumi, kaip tai seniai daro dauguma ES šalių, ypač mūsų kaimynės Vokietija, Šiaurės šalys, Lenkija, nekalbant apie istorinius Taipėjaus ryšius su mūsų strateginiais partneriais JAV ar Japonija.
Tik keli pavyzdžiai. Lenkija savo atstovybę Taipėjuje atidarė jau 1995 metais. 2018 m. rugsėjį taip pat įkurta ir Lenkijos investicijų ir prekybos agentūra. Lenkijoje yra įkurtos 29 Taivano kapitalo įmonės, kuriose dirba kone 4 tūkstančiai darbuotojų, o investicijos siekia 190 milijonų JAV dolerių. Tiesioginės Taivano investicijos, žinoma, yra tik dalis sėkmingo bendradarbiavimo vaisių.
Taipėjuje vyksta daug pasaulyje žinomų tarptautinių parodų, pavyzdžiui, pasaulyje pirmaujanti kompiuterinės technikos paroda „Computex“, Taivano Inovacinių technologijų paroda, Taipėjaus Maisto paroda, didžiausia Azijoje Kelionių mugė, tarptautinė Taipėjaus Knygų mugė ir kt. Lenkijos atstovybė reprezentuoja savo valstybę visose šiose svarbiose tarptautinėse parodose. Tai yra puiki niša ir Lietuvos aukštųjų technologijų kompanijoms.
Panašiai ir tik dar plačiau veikia Vokietija. Taivanas yra penktas didžiausias Vokietijos partneris Azijoje, o dvišalės prekybos mastas yra toks pat kaip ir su Indija, bei gerokai pranoksta prekybą su Australija. Net 467 Vokietijos universitetai bendradarbiauja su Taivano institutais. Naujos industrinės revoliucijos išvakarėse vokiečiai itin vertina Taivano technologinę pažangą.
Vokietijos instituto Taipėjuje direktoriaus Thomas Prinz teigimu, informacijai tampant vertingiausiu produktu, dėl naujos kartos 5G standarto mikroschemų, dvigubai greitėjančių ir didesnės talpos kompiuterių 3-4 metų laikotarpyje mūsų gyvenimai neatpažįstamai pasikeis. Todėl tokia valstybė, užimanti lyderiaujančias pozicijas šiame procese neturėtų būti ignoruojama.
Taivano ir Vokietijos inžinieriai šiuo metu aktyviai bendradarbiauja, kurdami naujas gydymo technologijas krūties ir smegenų vėžio gydymui. T. Prinz nedvejodamas teigė, jog Vokietija turi daugybę tarptautinių partnerių, tačiau šioje srityje Taivanas yra sąrašo viršuje. Taivano aukštųjų technologijų, kibernetinio saugumo, finansų sektoriaus elektroninės sistemos, dirbtinio intelekto, 5G, robotikos ir alternatyvių energijos šaltinių sektoriai sparčiai plečiasi. Pastaraisiais metais Vokietijos (beje, ir Danijos) kompanijų susidomėjimas Taivanu intensyviai auga.
Susitikime su mumis Taivano užsienio reikalų viceministras Kelly W. Hsieh pabrėžė, jog Taivanas yra „maža, bet išmani“ šalis (angl. – smart country). Lemiamu metu buvo sudarytos itin palankios sąlygos perspektyvių verslo šakų plėtrai, kiekvieną dieną Taivanas puoselėja ir siekia įtvirtinti savo lyderystę aukščiausių technologijų, švietimo bei gynybos, kibernetinio saugumo srityse – labai panašiai kaip Izraelis.
Lietuva ir Taivanas galėtų viena iš kitos pasisemti reikalingos patirties - Taivanas geriausiai pažįsta autoritatinę Kiniją, kurios grėsmes mes kartu su visa Europa tik pradedame suvokti.
„Nepaisant gana specifinių politinių veiksnių susijusių su Taivano statusu (aut. p. šalis nėra pasiskelbusi nepriklausoma, tačiau tokia yra de facto), čia veikia 16 ES šalių atstovybės – tai faktas, kalbantis pats už save”, – teigė mums Europos Sąjungos misijos Taivane politikos skyriaus vadovė lietuvė Inga Jakaitytė. Anot jos, Vokietija tarp ES šalių Taivane rodo didžiausią iniciatyvą vystant ryšius su Taivanu, tačiau tenka apgailestauti, kad Lietuvos, kaip ir jokio Baltijos šalių atstovo čia nėra.
Politinės laisvės žiburys Azijoje
Įsteigusi prekybos ir kultūros atstovybę demokratinėje Kinijos Respublikoje, Lietuva parodytų solidarumą šiai laisvės gynėjai pietryčių Azijoje, rodančiai stebėtiną atsparumą kontinentinės Kinijos diktatui tiek regione, tiek pasaulyje.
Taivanas kartu su Japonija yra dvi demokratijos, teisės viršenybės, žmogaus teisių apsaugos salos visoje pietryčių Azijoje. Nepaisant to, jog Taivanas negali savęs atstovauti tarptautinėse organizacijose, nes jos suverenitetą septyniasdešimtaisiais metais yra apribojusios JT Generalinėje asamblėjoje vis labiau dominuojančios autokratinės šalys, ši šalis neretai savanoriškai prisiima įvairias su žmogaus teisėmis, demokratija, teises viršenybe, tvariu vystymusi susijusias užduotis, todėl galima konstatuoti, jog yra aktyvi tarptautinės bendruomenės narė ir ES partnerė.
Be to, dabartinė vyriausybė yra ypatingai aktyvi klimato kaitos srityje, skiria daug dėmesio žaliosioms technologijoms ir jų moksliniam vystymui.
Ši valstybė taip pat tampa nauju informacijos ir patirties šaltiniu daugeliui Europos valstybių apie svarbius Pietryčių Azijos regioninio saugumo pokyčius ir pastebimas ar dar tik menkai matomas tendencijas, kurios ateityje gali lemtingai įtakoti viso demokratinio pasaulio ateitį. Norėdami išlikti ateities pasaulyje laisva šalimi, turime gerai pažinti kylančias grėsmes pietryčių Azijoje, kurios šiuo metu priartėjo ir prie Europos Sąjungos, taigi, ir Lietuvos sienų.
Bendradarbiaudami su Taivanu galėtume pasidalinti ir savo patirtimi strateginės komunikacijos, kibernetinio saugumo, visuomenės įsitraukimo į gynybą ir daugelyje kitų sričių, kuriose bandydami išsaugoti savo pačių ateitį, esame pasiekę gerų rezultatų. Bendri Lietuvos ir Taivano projektai, pritraukiant ES, JAV ar Japonijos dalyvavimą, atvertų Lietuvai globalios veiklos perspektyvas.
Įsteigta Taivane Lietuvos prekybos ir kultūros Atstovybė taip pat sukurtų galimybes moksliniam bendradarbiavimui tarp Lietuvos ir Taivano universitetų, paskatintų turizmo plėtrą bei kultūrinius mainus. Šiuo metu Taivano studentų mainų programos, bendradarbiavimas per Galileo satelitų sistemas, su „Horizon 2020“ susiję projektai yra gerai institucionalizuoti Europos Sąjungos lygmeniu ir toliau intensyvėja. Ši tendencija ateityje turėtų išlikti. Tai rodo nuoseklų interesą ir gana gerai integruotą Taivano institucijų funkcionavimą ES valstybių švietimo, mokslo ir technologijų sričių sistemose.
Turizmo į ES šalis skatinimo srityje ateinančiais metais Taivano vyriausybė planuoja skirti gana nemažai lėšų. Taip pat auga tiesioginių skrydžių į ES sostines skaičius – Londonas ir Paryžius yra vieni naujausių pavyzdžių pastaraisiais metais. JAV, ES, Japonija dabartinėje Taivano užsienio politikoje šiuo metu yra apskritai laikomos pagrindinėmis kryptimis, sulaukiančiomis daugiausiai finansavimo.
Vokietijos instituto Taipėjuje direktorius rekomenduoja Lietuvai būti ambicinga: „Sekite Vokietijos, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės, Lenkijos ir kitų pavyzdžiu, ir steikite savo atstovybę Taipėjuje“.
Siūlymas yra realus, atsižvelgus į minėtą mūsų partnerių darbo patirtį Taivane. Taip pat matant, kad Komunistinės Kinijos ekonominė įtaka Lietuvoje ir ES tik didėja. Tą liudija ne tik rugsėjo 23 d. iškabinti plakatai, bet ir kontinentinės Kinijos kuriami Europą skaldantys, o JAV iš išstumiantys projektai, tokie kaip 16+1, kuriame dėl visiškai nesuprantamų priežasčių įsitraukė ir Lietuvos Vyriausybė. Matyt, sąmoningai ar nesąmoningai ignoruodama 2018 m. Europos Parlamento parengtą raportą apie Kinijos įsigalėjimą ES?
Be to, Pekinas kartu su Kremliumi finansuoja nesaugų Astravo atominį projektą, stengiasi įgyti įtakos Klaipėdos uoste, per trečiąsias šalis siekia, kad Lietuvoje diegiamas naujos kartos 5G ryšio tinklas, remtųsi kinų kompanijų technologijų pagrindu, technologijų, kurias Vakarų pasaulio ekspertai yra įvardiję kaip galimai pavojingą kibernetiniam valstybių saugumui, taip pat didinti įtaką per Lietuvoje steigiamą Pekino finansinių technologijų centrą.
Lietuva gerai suprasdama, ką reiškia nuolat saugoti nepriklausomybę ir demokratiją, Taivanui turėtų skirti daugiau paramos. Galime tapti pirmąja Baltijos valstybe, įsteigusia savo atstovybę prekybai ir kultūrai. Klausimas vienas: ar išdrįsime įgyvendinti šį ambicingą uždavinį Pietryčių Azijoje, kartu sukurdami didesnį balansą mūsų valstybės užsienio politikoje?