Pasak vienos tokiu siūlymo autorės „valstietės“ Vidos Ačienės, ieškotis pigesnio paskolos davėjo gali tekti, jeigu vienas šeimos narys netenka darbo ar laikinai nedirba, taip pat jei pasikeistus situacijai rinkoje, šeima rastų kur pasiskolinti pigiau.
„Regionuose užsidarinėja didžiųjų bankų skyriai (...). Yra nepatogumas paskolą paėmusiam žmogui – jeigu reikia sutarties pakeitimą ar kažką derinti, reikia važiuoti į didesnį miestą“, – BNS sakė V. Ačienė.
Jos teigimu, skirtingos finansinės institucijos skirtingai vertina ir imančių paskolas žmonių gebėjimus grąžinti pinigus, todėl „kartais galima sutaupyti kelis nuošimčius palūkanų“.
Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo pataisą su V. Ačiene kartu teikia Biudžeto ir finansų komiteto nariai Valius Ąžuolas ir Viktoras Rinkevičius.
Jau yra patenkintas 1 231 jaunos šeimos prašymas gauti valstybės paramą įsigyjant pirmąjį būstą. 50 proc. paskolų šeimoms suteikė „Swedbank“, 40 proc. – SEB, o likusius kreditus išdavė kredito unijos.
Dabar vaikų neturinčioms šeimoms numatyta 15 proc. valstybės parama, vieną vaiką auginančioms – 20 proc., du vaikus – 25 proc., tris ir daugiau vaikų – 30 proc. būsto kredito sumos subsidija, o paskolos suma negali būti didesnė kaip 87 tūkst. eurų.
Nuo liepos paramą jaunoms šeimoms pirmajam būstui įsigyti regionuose teikti leista ir savivaldybėms bei verslui, o valstybės, savivaldybės ir verslo bendra paramos dalis negali viršyti 50 proc. įsigyjamo būsto vertės.
Seimas jaus varsto pataisas, kaip dar labiau palengvinti sąlygas jaunoms šeimoms įsigyti būstą regionuose – į valstybės paramą įsigyjant pirmąjį būstą siūloma leisti pretenduoti ir tuos asmenis, kurie nuosavą būstą paveldėjo būdami nepilnamečiais arba šiuo metu jų turimas būstas yra netinkamas jų poreikiams ar gyventi.