DELFI primena, kad kad Baltarusija 2400 MW galios atominę elektrinę stato netoli Astravo miesto, nuo Vilniaus nutolusio vos per 50 km. Pirmąjį jėgainės reaktorių tikimasi paleisti jau šiemet, antrąjį – kitais metais.
Trūksta bendro sutarimo
Laidoje Seimo Užsienio reikalų komiteto narys Žygimantas Pavilionis sakė, kad labai trūksta bendros pozicijos ir suvokimo, kad energetinis saugumas yra labai svarbus ir reikšmingas.
„Reikia pradėti kalbėti su politikais, su aukščiausiais pareigūnais apie tai, kad tai yra Lietuvos nacionalinio saugumo klausimas. Jeigu jau mes save giname ir tankais, ir kariais, ir įsipareigojimais, tai energetinis saugumas yra vienas iš esminių dalykų. Mes žinome, kaip yra statoma ta atominė, tai šiuo metu diplomatinė taryba jau dvejus metus turėjo dirbti ir mus informuoti apie rezultatus, kad tai taptų ES pozicija“, – laidoje DELFI sakė Ž.Pavilionis. Jis taip pat pridūrė, kad gali būti reikalaujama ir ministro L.Linkevičiaus atsakomybės.
Landsbergis: tai keršto veiksmas Lietuvai
Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų garbės pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis sakė, kad dėl Astravo svarstymų būta daugybė jau ir seniau, tačiau mums trūksta nuoseklumo.
„Aš atsimenu, kad labai ilgai buvome negirdimi, o paskui pati Rusija padėjo, kad mus išgirstų. Dėl Astravo agresijos mes nedirbome taip nuosekliai, atkakliai ir tiek daug metų. Aš, žinoma, galiu paskaityti visokių pasisakymų ir citatų prieš 10 metų, ko buvo siekiama, ko reikalaujama, kad reikia priešintis Astravo elektrinei, tai reiškia apginti ir Lietuvos lenkus, kurie ten gyvena. Buvo įvairių argumentų ir bandymų kelti tuos klausimus. Kai kada iš mano pusės ir EP, ir Lietuvoje, kai kada ir Tėvynės sąjungos plotmėje“, – DELFI kalbėjo profesorius.
„Tai yra absoliučiai politinis ir keršto veiksmas Lietuvai. Galimai ne tiek asmeninio keršto, bet kvailumo ir vasalinio paklusnumo elgesys iš Lukašenkos pusės, neva Baltarusijos vardu“, – tikino V.Landsergis.
Mano, kad per tyliai kalbame
Pasiteiravus, ar dabartinis užsienio reikalų ministras skiria pakankamai dėmesio Astravo klausimui, profesorius tikino, kad tikrai ne.
„Tikrai ne. Aš matau, kad kai kada ministras, nieko neveikdamas, iš tikrųjų veikia. Nieko neveikimas yra veikimas priešo naudai, nes tai yra geopolitinis priešas, kuris mūsų nekenčia, taip, kaip nekenčia ir Europos Sąjungos, o smogdamas Lietuvai, smogia ir Europos Sąjungai“, – atsakė jis. „Gal ir per tyliai kalbame, ir ES nepakanka proto. Dar nėra kitos tolesnės valstybės taip tiesiai užpultos, kaip dabar yra užpulta Lietuva. Atrodo, kad tai tėra Lietuvos vidaus reikalas, lai tegu aiškinasi su Maskva, tai yra tradicinė pavojinga vieta.“
Astravo klausimą kėlė ne kartą
Tuo tarpu Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius pabrėžė, kad EP yra priimta ne viena svarbi rezoliucija, o Astravo klausimą bandyta kelti ne vieną kartą.
„Europos Parlamentas priėmė ne vieną rezoliuciją. Buvusioje kadencijoje mes stengėmės bet kokiame kontekste, kalbant apie Baltarusiją, kad Astravas būtų paminėtas. Nemanykite, kad tai yra duotybė ir labai lengvas dalykas, nes kalbi apie žmogaus teises ir staiga mūsų visa siūlymas būdavo paminėti Astravą. Atsakymas būdavo – o kaip tai susiję?
Buvo atsakyta, kad kalbėtume tik apie demokratiją ir žmogaus teises. Mes esame priėmę tris ar keturias rezoliucijas šiuo klausimu, tačiau veiksmas turi vykti vykdomosios valdžios Europos Komisijos lygmenyje“, – DELFI sakė P.Auštrevičius.
Saulius Skvernelis šią savaitę pareiškė, kad Lietuvos ir Baltarusijos santykių atšilimas bei dialogas priklausys nuo Astravo atominės elektrinės statybų. V.Landsbergio teigimu, tai toli gražu nėra tiesa.
„Atleiskite, čia viskas yra makaronai, kabinami makaronai ir mums, ir europiečiams, kitiems, kurie toliau nuo mūsų, neva galima dar kažką padaryti geriau neleistinoje vietoje neleistiname atstume nuo didelio miesto Vilniaus. To negali būti, bet „ai saugumą šiek tiek pareguliuosim ir jūs kaip nors pakentėsit“, o kodėl taip turi būti į mus žiūrima? Negali būti kalbama kažkaip neaiškiai ir dviprasmiškai. Dar vienas makaronų kabinimas, kad neva Baltarusijos suverenitetui gresia kažkas, reikia ją paremti, reikia parodyti solidarumą. Nėra tos Baltarusijos suvereniteto, o yra Rusijos ir Baltarusijos sąjunga. Sprendimai nepriiminėjami Minske, kurių neįsakys Maskva“, – laidoje svarstė profesorius.
„Rusijos vadovybė, konkrečiai ponas Putinas, mulkina ir apgaudinėja tuos kvailus europiečius, kad per Baltarusiją dar galima ištraukti pinigų: štai paremkite Baltarusiją, nes jai neva kažkas gresia“, – taip pat sakė V.Landsbergis.
Ragina nepamiršti principų
Prezidentas G.Nausėda taip pat sakė, kad nepaisant Lietuvos ir Baltarusijos nesutarimų dėl Astravo, jis bandys plėtoti santykius su kaimyne.
„Galbūt jis irgi įtikintas, kad Baltarusija egzistuoja ir kad Baltarusija egzistuoja atskirai. Mūsų kaimynė yra Rusijos-Baltarusijos sąjunga, kuri turi vieningą kariuomenę, energetiką, sienų apsaugą. Tai juokų darbas, kalbėjimas apie Baltarusiją, kurią reiktų paremti prieš Rusiją. Tai kvailių žaidimas“, – atsakė V.Landsbergis.
Anot profesoriaus, reikia nepamiršti savo principų.
„Pirmiausia, reikia laikytis savo linijos, savo principų ir žodžių. Reikia būti kuo nors, o ne tešla ir vėjo malūnėliu. Po to reikia vykdyti tai, ką esame nusistatę, nepasikabinant ant visokių užkalbėjimų. Įsikalkim sau ir žinokim, kad kai kalbame apie Baltarusiją, iš tikrųjų kalbame apie Rusiją“, – atsakė V.Landsbergis.
Išplatino pareiškimą
Dokumentą pasirašę asmenys konstatuoja, kad iki šiol padėties rimtumo suvokimas nėra pakankamas nei tarp Lietuvos žmonių, nei politikų, vyriausybės ar diplomatų. „Visi, kurie nesuvokiame, ar nesistengiame įsigilinti į grėsmės rimtumą, nešame atsakomybę prieš Lietuvą ir ateities kartas. Mūsų nepakankamas ryžtas ir aplaidumas, abejingumas yra didžiausia parama Lietuvos nedraugams. Iš tiesų, šiandien mūsų arsenale poveikio galimybių dėl BAE nėra daug. Tačiau jų vis dar yra pakankamai ir Vyriausybė turi veikti ryžtingai. Galbūt nėra įsigilinta, tačiau mūsų svariausias argumentas šiandien yra elektros nepirkimo iš Astravo įstatymas, kurio turi būti laikomasi, įgyvendinant tiek Lietuvoje, tiek siekiant pritarimo jam tarp ES šalių-narių. Tai apima ir nešvarios elektros tranzitą per Lietuvą“, – rašoma tekste.
Jame atkreipiamas dėmesys, kad A. Lukašenka viešai pripažino, kad elektra Baltarusijoje nepigs, o atvirkščiai – brangs. „Paradoksalu, kad tuo pačiu metu Baltarusijoje bus milžiniškas elektros energijos perteklius. Pagal A. Lukašenkos nurodymą pradedamas elektros energijos netaupymo vajus – bus pradėti statyti elektra apšildomi daugiabučiai namai, planuojama rekonstruoti visą namų ūkį, pereinant nuo dujų prie elektros, braižomi planai vystyti naujas pramonės šakas, ypač imlias elektros energijai“, – rašoma tekste.
Jame minima, kad Baltarusija pirmą BAE reaktorių žada paleisti šiemet, o elektros naudojimo plėtra tėra popieriuje. „Tai tipinis neefektyvios komandinės ekonomikos pavyzdys, kai pasistačius atominę elektrinę bus galvojama, kaip netaupyti elektros energijos. Tai įrodo, kad elektrinė tėra geopolitinis instrumentas, bet ne ekonominis – energetinis projektas. Teisios yra Baltarusijos visuomeninės organizacijos ir opozicija, sakydamos, kad tai dar padidins Baltarusijos priklausomybę nuo Rusijos – milžiniškos beprasmės skolos, branduolinių atsargų laidojimas, brangi elektra, šildymas ir pan.
Išvardijo svarbiausius uždavinius Kreipimosi autorių įsitikinimu, pirmas uždavinys – be išlygų vykdyti ir įgyvendinti „būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių“ įstatymą. „Pilnai jį galima bus įgyvendinti tik atsijungus nuo BRELL; atsijungimo data minėtame įstatyme yra numatyta 2020 m. Dabar siūloma 2025 m. Visi girdėti „argumentai“ apie atjungtos energetikos sistemos grėsmes, nepajėgumus veikti turi būti ne pagrindas atidėjimams, o paskata skubiai pašalinti visas kliūtis. Visos vyriausybės ir energetikų pastangos turi būti nukreiptos ne į energetinio biznio plėtros planus, o į nedelsiamą pasiruošimą veikti sąlygomis, kuriomis būtų užtikrintas atsijungimas nuo BRELL galimai 2020 m. ir visiškas elektros pirkimo embargo iš BAE“, – rašoma tekste.
