Dėmesys 3 naujiems mokesčiams
Po posėdžio LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis DELFI komentavo, kad diskutuojant apie biudžetą buvo kalbėta apie bankų mokestį bei prekybos centrų mokestį, o tai leistų surinkti papildomų lėšų reikalingų kitoms sritims.
„Galvojome, kas reikalinga valstybei. Mūsų koalicijos sutartis yra, tie punktai svarbūs valstybei, žmonėms, čia negalima teigti, kad kas nors nebus daromas, kas įsipareigota. Iš kitos pusės galima pasakyti, kad tai yra nelengva, nes ekonomikos tendencijos Europoje ir pasaulyje nėra pačios geriausios, bet tai nereiškia krizių. Reiškia, kad turime labai gerai pasiskaičiuoti pliusus ir minusus.
Šiandien šnekėjome apie tai, kad iš tikrųjų valstybė turi galėti įvykdyti savo įsipareigojimus. Jei stingame kažko, buvo kalba, ir apie tai rašyta, apie bankų apmokestinimą, apie prekybos centrų apmokestinimą. Tai yra tie dalykai, kurie gali išspręsti kai kurias problemas ir ten atsirastų galimybės, nes Lenkija ir kitos kai kurios valstybės turi tokius mokesčius. Jie ta prasme geri, kad jie iš tikrųjų socialiai teisingiausi.
Dabar prasideda konkretus šnekėjimas, kur ko trūkstam. Biudžetas bet kokiu atveju bus didesnis nei buvo praeitas. Prisiimta daug įsipareigojimų ir protesto akcijų, ne protesto akcijų, yra susitarimai ir šioje situacijoje mes nesame pozicijoje, kad sakytume, jog ne nieko neįvykdysime ar nenorime“, – DELFI teigė R. Karbauskis.
Pasiteiravus, ar dėl to yra randama bendra kalba su Finansų ministerija, gautas atsakymas, kad „mes vis tiek randame kalbą su savo pačių Vyriausybe, tik klausimas tam tikros prioritetų logikos“.
„Galiu pasakyti viena, gali mokestį turėti su vienu tarifu, pavyzdžiui bankų mokestį, gali su kitu tarifu. Šiandien iš principo šnekėjome, kad reikia vengti įvedinėti tuos mokesčius, kurie tiesiogiai galėtų paliesti socialiai neapgintus žmones. Kai būna tiesioginis mokestis, gali tiesiogiai paliesti žmogų ir labai prastins gyvenimą, o bankų mokestis kaip toks jis pirmiausia palies tuos, kas turi pinigus bankuose ar pasiskolinę bankuose. Šioje vietoje tai yra ne tie žmonės, kurie labiausiai socialiai neapsaugoti“, – apie bankų mokestį kalbėjo R. Karbauskis.
Tiesa, R. Karbauskis neatmetė kad ilguoju laikotarpiu bankai šį mokestį galbūt ir bandys kompensuoti vartotojų sąskaita, tačiau anot jo, Lenkijoje šis mokestis „nelabai jaučiasi“.
„Lietuvoje gal mažesnė konkurencija, šiek tiek labiau gali pasijausti, bet tai, matyt, bus dalykai ateityje labiausiai susiję su palūkanomis. Bet realybė tokia, kad šnekama apie bankų aktyvus, nes kai kurie bankai iš tikrųjų išvengia apmokestinimo, nes yra filialai“, – teigė LVŽS pirmininkas.
Pasiteiravus, koks mokestis gali laukti prekybos tinklų, atsakyta, kad galvojama apie lenkišką analogiją. Lenkijoje taikomas tam tikras procentas nuo prekybos tinklų apyvartos.
„Lenkija turėjo ir teismines bylas, kurias laimėjo Europos Sąjungoje. Mums nereikia išradinėti dviračio. Tai Lenkijoje ir įvesta, ir praeiti teisminiai procesai, kad įrodė, jog tai galima daryti“, – kalbėjo R. Karbauskis.
„Pasiimti tą patį lenkišką modelį, kitų šalių panašų modelį ir jį prisitaikyti sau. Mes detalių šiuo metu nenagrinėjome, kaip tai turėtų atrodyti, bet aišku, reikėtų susėsti kartu prie bendro stalo, pasiimti Lenkijos pavyzdį ir pažiūrėti, kas mums Lietuvoje tinka, o kas ne“, – taip pat DELFI komentavo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas.
Panašu, kad realybe turėtų tapti ir automobilių registracijos mokestis. Pasak R. Karbauskio, tai būtų vienkartinis mokestis, kurį turėtų susimokėti tie, kurie pirks ir registruos automobilį. Mokesčio dydis galėtų būti susijęs su tam tikra kubatūra, tarša. Tačiau konkretesnių detalių kol kas neatskleista.
Svarstymų yra ir dėl nekilnojamojo turto mokesčio, tačiau kol kas taip pat skaičiuojama administracinė našta tokio mokesčio ir kokius žmones jis paliestų.
„Nes jei bute Vilniaus centre, kokia močiutė gyvena, jei jis bus paliestas to mokesčio, tai bus rimta socialinė problema. Žeminant kartelę reikia atsargiai žiūrėti, kur ta riba“, – teigė R. Karbauskis.
Lėtesnis NPD didinimas – faktas
Priėmus mokesčių reformą buvo nuspręsta 2020 m. neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) padidinti iki 400 eurų. Tačiau dabar diskutuojama, kad reikėtų ne taip smarkiai didinti šį dydį. Tai reikštų, kad dirbantiesiems atlyginimas „į rankas“ nedidėtų taip stipriai.
„Kad lėčiau turėsime daryti tai faktas, be to neišsiversime, nes tas 70–80 mln. yra ženkli suma, negalime jos ignoruoti. O kiek turėsime galimybių, tai nuo to priklausys, kokį tą žingsnį daryti – ar galbūt kaip prezidentas sako tik 30 Eur, ar kaip mano ir kolegų registruotas tik 50 Eur. Užteksime pinigų, gal bus tik 50 Eur, trūks dar pinigų, prezidentūra sakys, kad trūksta tai sričiai, tada gal 30 Eur“, – teigė V. Ąžuolas.
Taip pat kalbama ir apie 32 proc. GPM tarifą didžiausias pajamas gaunantiesiems.
„Labai smulkiai taip nekalbėjome, bet pati ta idėja, kad 32 proc. GPM turi atsirasti ir, kad daugiausiai uždirbantys su darbo santykiais pajamų, bent jau turėtų mokėti vienodus mokesčius, kaip vidutinį darbo užmokestį uždirbantys moka“, – komentavo V. Ąžuolas.
„Gyvulių ūkio“ nenaikins?
Prezidentas siūlydamas mokestinius pakeitimus buvo numatęs, kad galėtų būti mažinama lengvata dyzelino akcizo ūkininkams. Po posėdžio V. Ąžuolas kalbėjo, kad tai būtų neteisinga, nes Lietuvos ūkininkai negauna tokių išmokų kaip kitų ES valstybių ūkininkai.
„Surinkau visų ES šalių duomenis – visose šalyse, kur mažiausios išmokos, visose tose šalyse akcizai ir yra tokio lygio kaip pas mus. Čia reikėtų atvirkščio varianto, kaip bebūtų prezidentas tas žmogus, kuris įtikinės ES, kad turime būti tame pačiame lygyje. Jei atsitiktų taip, kad prezidentas sako, kad iš Europos parvežėm pažadą, bus vienodos išmokos, po tų vienodų išmokų atėjimo, galėtų būti diskutuojama apie akcizą“, – teigė BFK pirmininkas.
Prezidentas taip pat siūlė keisti kapitalo apmokestinimą. Dabar pajamos iš dividendų apmokestinamos 15 proc. tarifu, kai GPM tarifas siekia 20 ir 27 proc.
Tačiau R. Karbauskis teigė, kad mokesčių didinimas mažintų šalies konkurencingumą, pritrauktume mažiau investicijų.
„Jeigu šnekėti apie kapitalo mokestį arba sulyginimą darbo jėgos apmokestinimo ir taip toliau, mes turėjome prisiminti, kad gyvename kažkokioje erdvėje. Buvo geras klausimas iš kolegos, kodėl Estijos biudžetas toks didelis, kai šalis tokia maža. Mums buvo pasakyta, kad jų šalyje užsienio investicijos aštuonis kartus viršija Lietuvos ir tai pirmiausia yra dėl to, kad jie formuodami savo mokesčių politiką orientuojasi į tai, kad investuotų toje šalyje. Reikia pripažinti, kad jų dabartiniai tarifai mažesni nei Lietuvos. Jei mes dar pakeliame, galime pamiršti apie užsienio investicijas, jos nueis ten, kur mažesni mokesčiai.
Dėl to praeitais metais, kai buvo gili diskusija, Finansų ministerija sakė nedarykit šito, nes nebus jokių investicijų. (…) Tai nėra geras pasiūlymas, neša trumpalaikę naudą, kažkas sumokės, bet reiškia, kad žinia, kurią pasiųsime, kad pas mus mokesčiai didžiausi regione“, – komentavo R. Karbauskis.
