„Fermi Energia OU“ svarsto pasiūlymus Estijoje iki kito dešimtmečio vidurio pastatyti mažą modulinį reaktorių (angl. small module reactor, SMR). Manoma, kad reaktoriaus blokai užtikrins pigesnę ir lankstesnę energijos gamybą nei tradicinės branduolinės jėgainės. Projektas galėtų padėti 1,3 mln. gyventojų rinkai atsisakyti priklausomybės nuo naftos ir kartu užtikrinti energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos.
„Mes pirmieji išbandysime branduolinės energijos dislokaciją, – teigia „Fermi“ įkūrėjas ir generalinis direktorius Kalevas Kallemetsas. – Mūsų veikla Estijoje labai panaši į mažų modulinių reaktorių kūrimo ir licencijavimo istoriją.“
Estų susidomėjimas gali tapti gelbėjimo virve branduolinės pramonės koncepcijai, kurią mėginta prastumti didesnę pastarųjų dviejų dešimtmečių dalį. Tarptautinės atominės energijos agentūros vertinimu, visame pasaulyje vystoma apie 50 SMR dizainų, tačiau ši technologija iki šiol nesugebėjo atnešti grąžos, nes nebuvo užsakymų.
„2005 metais technologija jau buvo parengta, tačiau nebuvo nė vieno pasirengusio kliento, – teigia JAV energetikos departamento aukšto rango pareigūnė Rita Baranwal. – Iš dalies dėl to šios koncepcijos buvo atidėtos į šalį.“
Idėjos gynėjai tvirtina, kad maži reaktoriai, standartizuoti ir įmontuoti moduliniuose blokuose, gali padėti branduolinei pramonei atgauti konkurencingumą. Tradicinių reaktorių kaštai per pastaruosius dešimtmečius gerokai išaugo, nes pailgėjo konstrukcijos laikas, o reguliavimo institucijos nerimauja dėl jų saugumo. Tuo pat metu pigios gamtinės dujos bei saulės ir vėjo jėgainės didžiojoje pasaulio dalyje sumažino energijos gamybos kaštus.
„Fermi“ surinko lėšų iš vietinių investuotojų, kurie mato potencialą paleisti reaktorių be valstybės paramos ar finansinės pagalbos iš komunalinių paslaugų teikėjų. Šaliai reikės papildomo energijos šaltinio, kad būtų galima kompensuoti nepatikimus energijos srautus, kai Estija ir likęs Baltijos regionas nuo 2025 m. savo tinklus sinchronizuos su Europa, o nebe su Rusija.
„Tai, ką SMR gali pasiūlyti mažesnėms rinkoms, yra energetinė nepriklausomybė“, – paaiškino R. Baranwal ir pridūrė, kad turint omenyje šimtus milijonų dolerių kainuojantį reaktoriaus licencijavimą, „jo savininkas įpareigotas atsižvelgti į kliento poreikius.“
„Fermi Energia“ jau atsirinko keturias skirtingas modulinių reaktorių technologijas testavimui. Kompanija teigia, kad pirmieji komerciniai blokai pradės veikti ne anksčiau kaip 2026–2028 m., o pirmasis Estijos branduolinis blokas galėtų būti pastatytas iki kito dešimtmečio pabaigos.
„Mes nuolat stebime naujų technologijų vystymąsi“, – elektroniniu paštu atsakydamas į klausimus teigė Estijos energetikos generalinio sekretoriaus pavaduotojas Timo Tataras. – Be to, palaikome ryšį su potencialiais privačiais investuotojais, kad suprastume jų planus. „Fermi Energia“ svarstomos technologijos šiuo metu egzistuoja tik popieriuje.“
Naujas tokių šalių kaip Estija susidomėjimas spartina šios technologijos licencijavimo procesą Amerikoje, interviu pažymėjo R. Baranwal. Pirmųjų licencijuotų vienetų bandymai JAV bus pradėti tik kito dešimtmečio pradžioje, o jų pritaikymas komerciniams tikslams numatytas dar vėliau.
Tuo tarpu Estija turės priklausyti nuo savo naftos gamyklų, kurios sudarys 85 proc. viso šalies energijos tiekimo, o estai Europos Sąjungoje taps didžiausiais energijos gamintojais vienam gyventojui po Liuksemburgo. Praėjusiais metais daugiau nei trigubai išaugus anglies kainai, valstybinė komunalinių paslaugų įmonė „Esti Energia AS“ dėl išaugusių kaštų turėjo išsiųsti darbuotojus priverstinių atostogų.
K. Kallemetsas tvirtina, kad modulinių reaktorių verta palaukti, nes pastačius gamtinių dujų jėgaines šalis taptų priklausoma nuo rusiško kuro, o vėjo jėgainės niekada negalės visiškai patenkinti paklausos tykiomis ir apniukusiomis žiemos dienomis, kai importas iš kitų Europos šalių bus ribotas.
„Didžiausias iššūkis – žmonėms suvokti, kad klimato kaita reali, ir kad nėra paprastų sprendimų, tokių kaip vėjo energija, – pabrėžė Kalevas Kallemetsas. – Kai nutrūks importas iš Rusijos ir Baltarusijos, kils didelė rizika, kad sistema negalės tiekti elektros energijos bet kokiomis oro sąlygomis.“
