Dvejais metais vyresnis Justės brolis Rokas taip pat nestokoja talento. Tie patys 52 taškai yra paskutiniojo jo sezono MKL čempionate vidurkis (!), o karjeros rekordas – net 74 taškai, kuriuos jis surinko net ir prametęs 14 baudų.
Visgi, skirtingai nei sesuo, R. Jocys šiemet nežibėjo Lietuvos jaunių rinktinės gretose, nes kvietimo į jos stovyklą taip ir nesulaukė.
Apmaudžiausia, kad Lietuvos U16 vaikinų komanda, iš kurios LKF tikėjosi bene daugiausiai, šią vasarą pasirodė prasčiausiai iš visų amžiaus grupių rinktinių (finišavo devinta), kas tik didina abejones dėl to, ar tikrai pagrįstai joje neatsirado vietos R. Jociui.
Tuo labiau, kad vienas metais jaunesnis žaidėjas – 15-metis kaunietis Paulius Murauskas, prieš kurį tas pats R. Jocys yra pelnęs 73 taškus – visgi į ją buvo priimtas ir neiškrito iš konteksto (vid. po 12,3 tšk.).
Krepšinio kuluaruose šnabždamasi, kad durys į rinktinę Rokui galėjo būti užtrenktos dėl to, kad pernai jis pasirinko ne lietuviškąjį tobulėjimo kelią, o itališkąjį, kai Palangos „SC-Žemaitijos“ klubą iškeitė į Romos „Stella Azzura“ krepšinio akademiją, kur taip pat neprapuolė – ten jis meta po daugiau nei 20 taškų.
Tiesa, portalo basketnews.lt teigimu, šiuo žingsniu palangiškis automatiškai išmetė save už nacionalinės komandos borto ir sulaukė LKF atstovų „patarimo“ pamiršti rinktinę bent iki aštuoniolikos metų.
„Jeigu mes pasirinksime užsienį Justės atveju, ir mums vėl pasakys tą patį, aš nesuprantu tokių dalykų. Tu pasirenki, kur tau tobulėti, o tau pasako, kad dabar viskas, Lietuvai tavęs nebereikia. Keistoka. Jeigu taip pasakys Justei, na ką, pamiršime. Tobulinsimės ir taip“, – kalbėdamas su basketnews.lt piktinosi talentingųjų Justės ir Roko tėvas Alvydas.
Ar šiuose ganduose yra bent grūdas tiesos ir kokie apskritai yra santykiai tarp LKF bei du itin daug žadančius talentus auginančios Jocių šeimos, DELFI TV laidoje „Krepšinio zona“ pakomentavo Lietuvos jaunimo rinktinių vyriausiasis treneris Rolandas Radvila.
– Neseniai spaudoje nuaidėjo keistoka Justės brolio R. Jocio istorija. Jis pernai iš Palangos „SC-Žemaitijos“, kur buvo neabejotinas lyderis (vid. po 51,7 tšk.) persikėlė į Romos „Stella Azzura“ krepšinio akademiją. Ar gali būti, kad būtent dėl to jis ir liko už Lietuvos U16 rinktinės borto?
– Aš jums pasakysiu labai paprastai: į kokią rinktinę jis nepateko? Jo amžiaus rinktinė (2004 m. gimimo) žais tik kitais metais, o jau skambina, kad nepateko. Vadinasi, daromas šioks toks šantažas, spaudimas, kad jis turi patekti. O kas tai turi įvertinti?
Aš suprantu, kad kiekvieno tėvelio vaikas jam yra pats geriausias. Bet tai gal tada visi tėveliai tegul skambina ir rašo žiniasklaidos priemonėms, jei jų sūnūs ne rinktinėje, nors yra labai geri?
Taip, sutinku, Rokas taip pat gaudavo talentų ugdymo krepšelį, bet pasirinko kitokį tobulėjimo kelią. O dėl rinktinės tikrai nieko negaliu pasakyti. Mes patys dar neturime jokio sprendimo, tik norime, kad jis žaistų Lietuvoje. Ir paaiškinsiu labai nesunkiai, kodėl to norime: pasakykite man nors vieną mūsų krepšininką, kuris išvažiavo būdamas 15-16 metų, ir tapo geru žaidėju?
– Rolandai, aiškumo dėlei: Justei yra 13 metų ir ji buvo lyderė Lietuvos 16-mečių rinktinėje, o Rokui yra 15 metų, bet jūs sakote, kad jis dar per jaunas atstovauti savo šaliai?
– Ne, aš nesakau, kad jis – per jaunas, tiesiog nepateko į ją, nes mes jo net nematėme. Tai kaip jį įvertinti? Negalėjome juk jo pasikviesti šičia. Natūralu, kad mes didesnį dėmesį skiriame tiems, kas yra Lietuvoje. Tuo pačiu ieškome, kaip padaryti, kad geriausieji vaikai neišvažiuotų į užsienį.
– Ar tai reiškia, kad Rokui iš tiesų reikėtų „iki aštuoniolikos metų rinktinę pamiršti“ ar visgi jis gali pretenduoti į ją jau kitąmet?
– Jis gali pretenduoti. O tas teiginys... tėvelis geriau žino, iš kur jį paėmė. Mes, federacija, patys net nežinome, Rokas žais Lietuvos U16 rinktinėje ar ne. Tai iš kur tėvelis tada žino? Mes tikrai neatmetame tokios galimybės, kad jis gali joje žaisti.
– Tęsiant kalbą apie J. Jocytę, kaip vertinate, kad būdama vos 13 metų ji pasirodys Moterų krepšinio lygos klubo Klaipėdos „Neptūno“ gretose. Ar ne per anksti tokio amžiaus paauglei grumtis prieš suaugusias moteris?
– Sakyčiau, kad niekas nėra per anksti, jei tai yra su saiku. Kaip aš sakau, saikas yra kaip vanduo – bespalvis ir reikalingiausias. Jeigu viskas bus saikingai daroma, aš tikrai nematau tame nieko blogo.
– O ar tiesa, kad Justė jau šį rudenį gali debiutuoti ir Lietuvos moterų krepšinio rinktinėje?
– Taip, yra daug šansų, kad taip nutiks. Kaip tik matome gerą progą: Albanija nėra iš elitinių krepšinio šalių ir Justė tikrai gali debiutuoti bei gauti žaidimo minučių. Tai jai būtų ir kaip savotiška dovana, nes lapkričio 19-ąją jos gimtadienis (Europos čempionato atrankos rungtynės su Albanija vyks lapkričio 14 d. – Krepšinis.lt).
Manau, kad ji verta šito, nusipelnė to savo gabumais ir darbu. Ją juk jau pastebėjo visa Lietuva. Ji, mano manymu, gali būti viena geriausių krepšininkų per visą Lietuvos istoriją. Ji tam turi daug ką.
– Kaip LKF sekasi nubaidyti aplink ją besibūriuojančius užsienio agentus su viliojančiais pasiūlymais?
– Sakyčiau, čia jau ne mums klausimas, o labiau jos tėveliams. Federacijos tikslas, kad agentai neturėtų būtų įleidžiami į vaikų iki 18 metų krepšinį. Nes ką jie gali duoti, kai vaikui 13-14 metų? Nebent tik didelius pažadus.
– Žinome, kad Justė, kaip ir Rokas, yra gimę Vašingtone. Ar nėra grėsmės, kad atėjus laikui rinktis, jie gali priimti JAV pilietybę? Ką nors darote, kad taip nenutiktų?
– Čia jau tėvelių prerogatyva – kaip jie nuspręs pasitarę, taip ir bus.
Kol kas su jais nėra tokio ryšio, kokio norėtųsi, kad jis būtų. Bet čia yra ir kita pusė: normalu, kad kiekvienas tėvelis savo vaikui nori kuo geriau. Justė žaidžia Lietuvoje ir mes tuo labai džiaugiamės. Ji itin kelia savo partnerių žaidimo lygį, pasitikėjimą, dvasinį „kaifą“ žaisti krepšinį. Jos krepšinio IQ viršija visus lūkesčius, mes ja žavimės.
Kol kas su Juste viskas labai gerai ir gražiai einasi. Jos tobulėjimas labai pastebimas, dėl ko ji ir „kišama“ prie vyresnių.
Labai norėtume, kad ji ir širdyje būtų lietuvė. Mes tuo, be abejo, rūpinamės ir investuojame į tai – ji kiekvieną mėnesį gauna talentų ugdymo krepšelį, kad galėtų skirti lėšų vitaminams, treniruotėms, sportbačiams ar dar kam nors.
Tikimės, kad ji įvertins tą dėmesį ir tas mūsų tiek žmogiškąsias, tiek ir finansines pastangas bei bus už Lietuvą.
Visa laida „Krepšinio zona“ – vaizdo įraše.
