Apie nepavydėtiną situaciją S. K. papasakojo „Instagram“ paskyroje.
„Gavau žinutę iš SEB numerio, kad čia labai svarbu, kad man reikia atsinaujinti „Smart-ID“ programėlę ir pateikta nuoroda, kur reikia tai padaryti, – kalbėjo ji. – Nežinojau, kad čia vyksta kažkokie sukčiavimai, paspaudžiau tą nuorodą.
Atsidarė visiškai idealus, identiškas SEB puslapis, man liepė įrašyti visus duomenis, prisijungiau ir iš manęs nuskaitė labai didelę pinigų sumą.“
S. K. pridūrė, kad paskui bandė dar kartą prisijungti prie to paties tinklapio, tačiau buvo nurodyta, jog jis „nerastas“.
„Tada iškart, po 5 minučių, kreipėmės į SEB. Telefonu teko laukti 45 minutes. Sujungė ir pasakė, kad reikia nuvažiuoti į banką, „užšaldyti“ sąskaitas. Reikėjo parašyti prašymą, kad sustabdytų pavedimą, o šiandien sužinojau, kad tie pinigai, deja, jau buvo išgryninti kažkur Ispanijoje ir mes jų tiesiog nebeturime“, – pirmadienį dėstė ji.
Kaip DELFI nurodė V. K., pirmadienį jis kreipėsi į policiją.
„Daugiau kol kas niekas neaišku, ką jie ten darys, kokia bus reakcija į mano problemą. Esmė, kad norime, jog grąžintų pinigus. Beje, kiek žinau, tokių atvejų yra ir daugiau pasitaikę, žmonės praradę kur kas daugiau nei 1,5 tūkst. eurų.
Tai kartojasi, todėl svarbu, kad žmonės išgirstų. Be to, bankas turėtų būti kliento pusėje“, – sakė jis.
Bankas: mes nuorodų nesiunčiame
Antradienį SEB žiniasklaidai išplatino pranešimą, kad ir vėl sulaukiama žinių apie sukčių tariamai banko vardu Lietuvos gyventojams siunčiamas trumpąsias žinutes su nuoroda, vedančia į suklastotą interneto banko svetainę.
„Sukčiavimas, kai siunčiami SMS pranešimai neva iš banko (SMS pranešimas buvo siųstas ne iš SEB SMS platformos), yra gana naujas sukčiavimo būdas Lietuvoje, nors kitose Europos šalyse jis jau paplitęs. Iki šiol Lietuvoje buvo labiau žinomi telefoniniai sukčiavimai ar bandymai suklastotais el. laiškais išvilioti klientų prisijungimo prie el. bankininkystės duomenis ir jų vardu atlikti neteisėtus lėšų pervedimus.
Kadangi sukčių siunčiama SMS žinutė matoma įprastame susirašinėjimo su banku lauke prie senesnių žinučių, t. y. kitų realių banko siųstų žinučių sraute, gavėjui tai gali sukelti pasitikėjimą. Tačiau bankas nesiunčia SMS žinučių, kuriose yra aktyvios nuorodos į interneto banką“, – įspėjo SEB banko prevencijos departamento vadovas Audrius Šapola.
Teigiama, kad tokiais atvejais bankas visuomet nukentėjusiems klientams bando padėti susigrąžinti prarastus pinigus – jei dar įmanoma, skubiai stabdo sukčių atliktą mokėjimą, susisiekia su gavėjo banku ar mokėjimo paslaugų įmone ir prašo grąžinti lėšas, bendrauja su policija ir t. t. Tačiau kai lėšos yra įskaitomos į gavėjo sąskaitą, jas susigrąžinti gali būti labai sudėtinga.
„Socialinės inžinerijos atakų, kai suklaidinti nukentėjusieji patys sukčiams atskleidžia savo asmeninius ir finansinius duomenis, tik daugės. Sukčiai naudoja vis sudėtingesnius klaidinimo būdus savo tikslams pasiekti, taigi žmonės turėtų būti budrūs ir atidūs. Rekomenduojame nespausti ir neatidarinėti nuorodų SMS žinutėse, o atidarius interneto svetainę patikrinti naršyklės adreso lauką ir įsitikinti, kad tai yra oficiali interneto banko svetainė.
Jungiantis prie interneto banko, rekomenduojama tai daryti naršyklės langelyje pačiam įrašius adresą https://e.seb.lt/. Be to, svarbu atsiminti, kad PIN kodus klientas turi įvesti tik tada, kai pats inicijuoja mokėjimo operacijas“, – sakė A. Šapola.
Banko pranešime nurodoma, kad jei kilo abejonių dėl gauto pranešimo, SEB banko klientai gali bet kuriuo paros metu skambinti į SEB banką ir pasitikslinti tel. +370 5 268 2800 arba „Skype“ programa („SEB.Lietuvoje“).
