Saugaus eismo žinovai dėmesį blaškantį telefono naudojimą vairuojant vertina kaip avarinių situacijų rizikos veiksnį. Pasak Lygių galimybių kontrolieriaus tarybos eksperto Donato Paulausko, tokią skirtingą vyrų ir moterų elgseną galėjo lemti skirtingi berniukų ir mergaičių auklėjimo standartai.
Vyrai ir moterys prie vairo elgiasi skirtingai
EPA inicijuoto tyrimo metu buvo siekta išsiaiškinti šalies gyventojų elektroninių prietaisų naudojimo įpročius vairuojant. Rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais atliktas sociologinis tyrimas atskleidė skirtingą vyrų ir moterų elgseną vairuojant. Vyrų, prie vairo naudojančių telefoną, pasirodė dvigubai daugiau nei moterų. Apklausa taip pat parodė, kad 2,5 karto daugiau vyrų, palyginti su moterimis, prie vairo žiūri televizorių. Respondentų vyrų, prie vairo besinaudojančių planšetiniu kompiuteriu, buvo 1,6 karto daugiau nei moterų, be to, 1,5 karto daugiau vyrų, palyginti su moterimis, vairuodami klausosi radijo.
„Elektronikos prietaisai, kuriuos naudojame ir vairuodami, be abejonės, buvo sukurti, kad palengvintų mūsų gyvenimą. Tačiau neatsakingas jų naudojimas gali turėti ir neigiamų pasekmių. Pavyzdžiui, medikai ir psichologai jau kuris laikas kalba apie skaitmeninių įrenginių žalingą poveikį fizinei ir psichinei sveikatai, saugaus eismo ekspertai perspėja apie pavojingą elgseną, naudojantis telefonais ir navigacijos prietaisais, o chemikai ar aplinkos inžinerijos specialistai aiškina, kokią žalą sveikatai ir gamtai gali padaryti neatsakingas elektronikos atliekų rūšiavimas bei tvarkymas. Tyrimas padėjo išsiaiškinti, kurios gyventojų socialinės grupės yra atsakingesni elektronikos prietaisų naudotojai, o kam tokios atsakomybės stipriai trūksta“, – aiškino EPA projektų vadovė Laura Jurevičienė.
Apeiti taisykles – vyriška?
Lygių galimybių kontrolieriaus tarybos ekspertas D. Paulauskas vyrų polinkį į rizikingą telefonų ir kitų elektronikos prietaisų naudojimą prie vairo vertina kaip galimai perdėtą vyrų pasitikėjimą savo vairavimo įgūdžiais.
„Gali būti, kad vyrai dažniau nei moterys pernelyg tvirtai pasitiki savo vairavimo įgūdžiais, todėl vairuodami užsiima kitais dalykais. Vyrai mano, kad tai niekaip netrukdys jų vairavimui: jie gi žino, ką daro, ypač atlikdami tokią neva „vyrišką“ veiklą. Gali būti, kad suveikia „neklaužados“ kompleksas: atidus visuotinai priimtų elgesio taisyklių laikymasis nėra būdingas tradiciniam vyriškumui, kitaip sakant, vyro elgesys tradiciškai daug dažniau siejamas su ribų peržengimu, taisyklių apėjimu, kad ir simboliniu. Gali būti, kad tai turi įtakos ir tam, kaip vyrai naudoja elektronikos prietaisus ar kaip elgiasi vairuodami“, – spėliojo D. Paulauskas.
EPA projektų vadovė L. Jurevičienė atkreipė dėmesį, kad įvairiose šalyse bei tarptautiniu mastu atlikti tyrimai taip pat atskleidė, kad vyrai kur kas mažiau rūpestingai rūšiuoja atliekas, įskaitant ir elektronikos atliekas.
„Tiek JAV, tiek Didžiojoje Britanijoje, tiek ir Kinijoje atlikti tyrimai parodė vienodą tendenciją – moterų elgesys yra kur kas ekologiškesnis: joms labiau rūpi rūšiuoti atliekas, taupiai naudoti vandenį ir gamtos išteklius, mažinti šildymui skirtą energijos suvartojimą, kai nieko nėra namuose. Kai kurie elgesio ekspertai spėjo, kad rūpestį ekologija daugelis vyrų supranta kaip jautrų, rūpestingą, moterišką elgesį, svetimą vadinamai vyriškai elgsenai. Dėl to siūloma adaptuoti socialines žinutes apie aplinkosaugą, labiau akcentuojant jų tinkamumą vyriškai elgsenai“, – pastebėjo L. Jurevičienė.
Skirtingą elgseną lemia skirtingas auklėjimas
Anot D. Paulausko, panašios tendencijos neturėtų stebinti, žinant, kad rūpesčio, globos, atjautos, empatijos savybes priskiriame mergaitėms ir merginoms, šias jų savybes skatiname. Todėl moterų grupės labiau nei vyrų grupės imasi tokio socialinio aktyvizmo kaip aplinkosauga, tvarumas, rūšiavimas.
„Vaikinus mes vis dar skatiname būti labiau egoistiškais, kovojančiais už save, o ne už kitą, konkuruojančiais dėl savo pasiekimų ir pergalių. Tikro vyro apibrėžime rūpesčio ir empatijos savybės mūsų tradicinėse auklėjimo sistemose nėra prioritetinės. Yra tyrimų, kurie rodo, kad visuomenė į rūšiuojančius ir aplinka besirūpinančius vyrus žiūri skeptiškai, nes tai atrodo nevyriška. Kaip galėtume paskatinti vyrus domėtis šiomis temomis, kai visa aplinka visą laiką sakė, kad tokie dalykai – ne vyrų reikalas? Galbūt galėtume stengtis problemai suteikti vyrišką veidą, bet galbūt daugiau pasiektume, jei dažniau kalbėtume apie tai kaip „visų reikalą“, – retoriškai klausė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ekspertas.
Pasak L. Jurevičienės, EPA elektronikos atliekų surinkimo tinklas ar šioms atliekoms skirtas konteinerių dizainas nėra pritaikytas specifiniam vyrų ar moterų skoniui – tiesiog stengiamasi, kad vienoda informacija pasiektų visus. Šiuo metu vykdomas universalių konteinerių, skirtų elektronikos atliekoms, baterijoms ir dujošvytėms lempoms, atnaujinimo projektas, siekiant, kad visi žmonės atkreiptų didesnį dėmesį į galimybę saugiai atsisveikinti su elektronikos atliekomis. Šiuos konteinerius galima rasti įvairiuose šalies prekybos centruose, elektronika prekiaujančiose parduotuvėse, bibliotekose ir kitur.
Stambiagabaritę elektroniką EPA paima nemokamai tiesiai iš namų – tereikia užregistruoti iškvietimą telefonu 8 695 55 111 arba užpildyti formą internete.
EPA inicijuotą Lietuvos gyventojų tyrimą atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausta 1010 respondentų.
