Vytautai, kodėl Suomija ir lašiša?
Kadangi Lietuvoje lašišų sezonas prasideda gan vėlai, nusprendžiau šią žuvį pagauti svetur. Tiesiog sugalvojau vykti ne itin toli nuo Lietuvos ir rasti lašišą. Pradžioje galvojau apie Estiją, bet kiek pasidomėjus paaiškėjo, kad tokių man patinkančių savo dydžiu upių kaip Lietuvoje tekanti Šventoji, ten nėra. O Suomijoje kažką panašaus rasti pavyko.
Kur nuvykote?
Į Suomijos pietus ir visai netoli Helsinkio tekančią upę pavadinimu Kymijoki.
Kiek žmogui, skaičiuojant su viskuo: žūklės leidimais, kelionės išlaidomis, nakvyne, kainuoja tokia išvyka?
Na, mes važiavome dviese, tai mums kainavo kiek brangiau, bet važiuojant keturiese manau galima būtų įtilpti į tris šimtus ar net mažiau eurų.
Kokios yra žvejybos leidimų kainos ir kokia žūklės tvarka galioja Suomijos upėse?
Toje upėje (Kymijoki) leidimas dienai kainuoja 20 eur, savaitei – 60 eur. Taip pat reikia turėti ir meškeriotojo bilietą, kuris kainuoja 15 eur. Upėje yra ruožai, kuriuose galima gaudyti tik museline meškere; kitur galima žvejoti tiek spiningu, tiek museline. Kymijoki upėje, tame ruože, kur mes gaudėme, lašišą galima pasiimti tik iki rugsėjo 1d., o sezonas baigiasi to paties mėnesio 30 d. Kiek žinau, net ir tuo metu, kada galima pasiimti žuvį, leidžiama imti tik įžuvintas lašišas, kurių riebalinis pelekas yra nukirptas.
Tai ar „radote“ lašišą?
Radome. Matėme tikrai daug žuvų „išėjimų“, tačiau ir žvejų buvo nemažai. Kol sulaukdavome savo eilės konkrečiame upės ruože, kitaip sakant, pool‘e, teko gerokai luktelėti.
Vytautai, ką reiškia „savo eilės“?
Tiesiog, ateini prie konkrečios žvejybos vietos, matai, kad keletas žvejų meškerioja, kiti dar laukia savo eilės krante, sėdėdami ant žolės. Tada paklausi, kas paskutinis, ir lauki, kol tavo eilė ateis.
Ar yra kažkoks sutarimas, kiek vienam žvejui leidžiama žvejoti konkrečiame pool’e?
Nepastebėjau, kad būtų kažkoks limitas, bet ne tokiose populiariose vietose vienas žvejys konkrečiame „taške“ praleisdavo maždaug apie 15 min.
Vytautai, ar pavyko galų gale sugauti suomišką lašišą?
Man asmeniškai – ne, bet draugui Edvinui pasisekė.
Ar didelės čionykštės lašišos?
Mūsų žvejybos metu, tiek iš matytų kitų žvejų laimikių, tiek iš bendros informacijos supratome, kad žuvys nebuvo pačios didžiausios, visos siekė kažkur 70–80 cm. Mums išvykus girdėjome, kad žvejams pavyko sumeškerioti ir metrą siekiančią žuvį.
Kuo išsiskyrė Suomiškas lašišų gaudymas?
Gal labiausiai tuo, kad valą ir museles vietiniai skandindavo gan giliai.
O kas, Vytautai, paliko didžiausią įspūdį?
Gal meškeriotojų mandagumas ir itin gražiai sutvarkytos žūklavietės. Tame pool’e, kur mes žvejojome, stovėjo pavėsinė ir stendas, kuriame buvo laikomas žūklės žurnalas. Jame visi žvejai, sugavę žuvį šiame pool’e, pažymėdavo tai žurnale: žuvies ilgis, pagavimo data ir t.t.
Ar važiuotum dar kart gaudyti lašišų į Suomijos pietus?
Gal kitam kartui, vis dėlto, pasirinkčiau šiauresnę Suomijos dalį.
Dėkojame Vytautui už interviu. Daugiau apie keleto muselinės žūklės entuziastų keliones ir meškeriojimo akimirkas galite išvysti paspaudę nuorodą.
