Pradėkime nuo studentų temperamento. Vadybos, strategijų ir ekonomikos profesorius Yuk-fai Fong prisimena, kad dirbdamas Kelloggo vadybos mokykloje Ilinojuje pastebėjo, jog studentai iš Azijos paprastai būna tylūs. Tačiau atvykęs į Honkongo universitetą (HKU) pamatė, kad studentai ne drovūs, o panašesni į stereotipiškus tvirtą nuomonę apie viską turinčius magistrantus.
Y. Fong nuomone, Amerikoje studentai iš Azijos nedaug žinojo apie įmonių kultūrą ir net nežinojo įmonių pavadinimų. Be to, galbūt drovėjosi svetimoje šalyje kalbėti negimtąja kalba. Savaime suprantama, Honkonge studentai jautėsi patogiau.
Tačiau Y. Fong pastebėjo, kad skiriasi magistrantų požiūris į vadovavimo stilių. Profesorius atliko tyrimą ir apklausė magistro programas jau baigusius studentus bei esamus ir buvusius Honkongo universiteto vadovų magistro programos studentus (ši programa išsiskiria tuo, kad yra neakivaizdinė ir skirta įmonėms jau vadovaujantiems žmonėms).
Apklausoje studentų paprašyta įvertinti elgesį, kuris paprastai laikomas teigiamu (pavyzdžiui, kai vadovai laikosi principų, turi aiškią viziją arba orientuojasi į rezultatus), paprastai laikomas neigiamu (pavyzdžiui, kai vadovai labai valdingi, nesocialūs arba kalba užuolankomis) arba priklauso nuo kultūros (pavyzdžiui, kai vadovai griežtai laikosi biurokratijos taisyklių ir atsižvelgia į darbuotojų statusą).
Tyrimo rezultatai atskleidė, kad azijiečiai studentai buvo labiau negu Honkongo universitete studijuojantys vakariečiai linkę toleruoti neigiamas vadovų savybes, pavyzdžiui, autoritariškumą ir asocialumą (šias savybes abi grupės vertino neigiamai, tačiau vakariečiams jos nepatiko labiau). Taip pat paaiškėjo, kad vietos įmonėse dirbantys studentai mažiau džiaugėsi į rezultatus orientuotais vadovais, negu Vakarų įmonėse dirbantys studentai.
Gali būti, kad rezultatai atspindi Azijoje vyraujančias organizacines struktūras, nes ten dažniau pasitaiko įkūrėjo vadovaujamų šeimos verslų. Honkongo mokslo ir technologijų universiteto (HKUST) asocijuotojo dekano Steven Dekrey nuomone, JAV verslo mokyklų atlikti klasikiniai didelių Vakarų įmonių tyrimai Azijoje ne tokie aktualūs, kaip Vakaruose.
Dėl to HKUST dažniau naudojami šeimų verslus aptariantys tyrimai – taip neakivaizdinės magistro programos studentai, dažnai patys dirbantys šeimos įmonėse, gali pasidalinti savo patirtimi. O dėl to, kad šeimos valdomose Azijos įmonėse valdyba įmonei pasipriešina retai, S. Dekrey rengia programą ugdyti nepriklausomus direktorius, kad šis trūkumas būtų išspręstas.
Jo mokykloje studentai taip pat raginami mąstyti apie ne vien į pelną orientuotą įmonės „tikslą“. Nors Amerikoje ir Europoje įmonės vis dažniau tvirtina (žinoma, ne visos vienodai nuoširdžiai), jog joms rūpi ne tik įmonės pelnas, Azijoje ši mintis vis dar nauja, nes dauguma vadovų siekia tik uždirbti pinigų.
Žinoma, verslo mokyklos to išmokyti gali tik tuos, kas jose studijuoja. Tačiau Azijoje magistro laipsnio pranašumai vertinami ne visada. Tai paskutinis didžiausias skirtumas, skiriantis Aziją nuo Vakarų. Vis dėlto S. Dekrey teigia matantis ženklų, prognozuojančių, kad Azijoje išsilavinimas verslo srityje plis. Panašu, kad magistro studijomis besidomintys studentai dažniau renkasi Azijos mokyklas, pavyzdžiui, „Streso ir įtampos universitetu“ dar vadinamą HKUST. Nepaisant šio pavadinimo, HKUST – gana patraukli vieta studijuoti, o iš jo pastatų atsiveria susikaupti ir mokytis padedantys vaizdai į Clearwater Bay įlanką.
Su Kelloggo mokyklos pagalba įkūręs savo magistro programą vadovams, universitetas pradėjo mokyti kitų šalių aukštąsias mokyklas, pavyzdžiui, Maskvos Skolkovo vadybos mokyklą. Šį mėnesį HKUST taip pat atvers naujo padalinio duris Kinijos Guangdongo provincijoje. Daugelis fakulteto narių greičiausiai persikels į žemyninę dalį.
Plečiantis Britanijos imperijai būdavo sakoma „verslas seka vėliavą“. O šiais laikais gali būti, kad verslo srities švietimas seka ekonominę galią. Galbūt vieną dieną kinų vadovavimo stilius tarptautinėse įmonėse taps pavyzdiniu, o kinų verslo mokyklos nurungs geriausias JAV verslo mokyklas.