Po sekmadienį vykusių rinkimų į Seimą triumfuoja konservatoriai. Net dvi Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) narės Paulė Kuzmickienė ir Rasa Petrauskienė nugalėjo savo varžovus. Žiemgaloje laimėjo socialdemokratas Liudas Jonaitis.
Į parlamentą per šiuos rinkimus nepateko nei Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas, nei Lietuvos centro partijos žvaigždės Kristupas Krivickas ir Rūta Janutienė.
Žmonių rinkimai nesudomino
Sociologai Rasa Ališauskienė ir Vladas Gaidys laidoje DELFI 11 aiškino nematą priežasčių, kodėl kas nors turėtų labai tais rezultatais džiaugtis arba dėl jų liūdėti.
„Šitie papildomi rinkimai yra tikrai žmonėms neįdomūs ir atrodo nesvarbūs. Likus tik metams iki naujų Seimo rinkimų, tai nėra žūtbūtinė kova, kadangi tie trys papildomi Seimo nariai neturės labai didelės įtakos Seimo darbui. Rinkimų aktyvumas yra turbūt beveik dvigubai mažesnis nei normaliais Seimo rinkimais. Atėjo patys aktyviausi, lojaliausi šalininkai“, – sakė „Baltijos tyrimų“ vadovė Rasa Ališauskienė.
Vyriausiosios rinkimų komisijos sekmadienio 20 val. duomenimis, aktyvumas rinkimų dieną buvo 15,46 procento.
Už socialdemokratus žmonės balsuoja ne dėl Palucko
Sociologai nemano, kad G. Palucko nepatekimą į Seimą arba konservatorių atstovės P. Kuzmickienės pergalę prieš jį reikėtų labai sureikšminti, nes jų rezultatai skiriasi nežymiai.
„Galėjo būti ir visai kitas rezultatas, galėjo kiti ateiti, lietus būtų palijęs, ir mes visai kitas išvadas darytume, kad G. Paluckas triumfuoja. Optimizmas yra ganėtinai santūrus. Jie (konservatoriai – DELFI) turi teisę į optimizmą, bet ne tiek dėl šių rinkimų, o dėl bendro įdirbio, kuris buvo per pora metų“, – sakė „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys.
Sociologės R. Ališauskienės nuomone, G. Palucko nepatekimas į Seimą nebūtinai yra blogas ženklas visai partijai.
„Socialdemokratų rinkėjai dažniau balsuoja už partiją, o nebūtinai – už vienmandatės kandidatą. Po visų jų problemų ir skilimo dar išliko aukštas partijos palaikymas ir partinė disciplina. (…) Tuo labiau, kad Vilniuje (kur Žirmūnuose kandidatavo G. Paluckas – DELFI) socialdemokratai niekada nebuvo labai stiprūs“, – sakė sociologė.
Sociologai neskubėjo tvirtinti, kad G. Palucko pakeitimas kitu partijos pirmininku, būtų tikrai į naudą socialdemokratams.
„Žiūrint, į ką jie jį pakeistų, jei tai būtų Vilija Blinkevičiūtė, garantuoju, kad reitingas pasikeistų, rezultatai būtų kiti. Bet ne visada surasti blinkevičiūčių daug“, – svarstė V. Gaidys.
Rinkimų pamokos: žmonės labiau pasitiki savais
Apibendrindama šį sekmadienį vykusių rinkimų pamokas R. Ališauskienė atkreipė dėmesį, kad vienmandatėse apygardose, ypač ne Vilniuje, rinkėjams svarbu, kad žmogus būtų jiems atpažįstamas asmeniškai.
„Labai svarbu, ar tai yra žmogus, atpažįstamas asmeniškai rinkėjams, ar tai yra vietinis žmogus. Iš jo žmonėms daug labiau aišku, ko tikėtis, negu iš gastroliuotojo, kuris atvažiavo, per rinkimų kampaniją galbūt aktyviai veikė, bet paskui, kai jį išrinks į Seimą, žmonės jo vėl nematys. Žmonės tai supranta“, – sakė R. Ališauskienė.
Pasak sociologės, į tai reikėtų atsižvelgti galvojant apie Seimo rinkimus.
„Tai yra, kokius kandidatus kelti jau per didžiuosius Seimo rinkimus vienmandatėse – ar daugiau galimybių turi žmogus gerai žinomas apylinkėje ir vietinis, ar žvaigždės iš respublikinio eterio, respublikinės politinės scenos“, – sakė R. Ališauskienė.
Pasak sociologės, Vilniuje situacija yra truputį kitokia.
„Čia jau reikėtų padaryti išsamią rinkėjų analizę – pavyzdžiui, kiek žmonių, kurie gyvena butuose Žirmūnuose, ten ir balsuoja. O, kiek iš tų, kurie yra deklaravę gyvenamąją vietą Žirmūnuose, gyvena kitur? Tokiu atveju kartais net einant per butus ir agituojant gali būti, kad agituoji tuos, kurie neturi teisės ateiti ir už tave balsuoti“, – sakė R. Ališauskienė.
Dar gali būti daug pokyčių
Sociologai iš šį sekmadienį vykusių rinkimų rezultatų nebuvo linkę daryti išvadų dėl būsimų Seimo rinkimų.
„Dar per daug laiko iki kitų rinkimų. Mes tiriame žmonių ketinimus balsuoti rinkimuose kas mėnesį, ir matome, kad dvi partijos yra lyderės – TS-LKD ir LVŽS, o toliau jiems į nugarą alsuoja socialdemokratai, ir „darbiečiai“ gerina pozicijas. Tačiau situacija nėra visiškai stabili, vieni pykstasi, frakcijos skyla, dar bus visokių pajudėjimų, koalicinių susidarymų ir išsiskyrimų“, – sakė R. Ališauskienė.
Sociologas V. Gaidys teigė, kad iš dabartinės perspektyvos TS-LKD ateitis atrodo šviesi, bet yra problemų, kurių neatskleidžia reitingai.
„Konservatorių viduje elektoratas yra labai netolygus, yra labai didžiulė grupė liberalių pažiūrų žmonių, dabar jiems atsirado bent trys alternatyvos – liberalų judėjimai. Krikščionių demokratų sparnas yra kitoks. Šiuo metu atsiranda konservatyvių krikščionių demokratų, jie gali paimti rinkėjų iš tos partijos. (…) Bendrai bus tas pats rezultatas, bet kiekvienam atskirai bus po mažai“, – sakė V. Gaidys.
Sociologė R. Ališauskienė atkreipė dėmesį, kad konservatorių elektoratas yra labai pasikeitęs nuo to, koks jis buvo prieš ketverius-penkerius metus – ištikimų vyresnių žmonių dėl natūralių priežasčių mažėja, atsirado daugiau jaunų rėmėjų.
„ Bet naujieji jų šalininkai nėra tokie, kurie bet kokiu oru ir bet kokiomis sąlygomis eitų už tą partiją balsuoti, jie svarsto ir turi alternatyvą. Pasididinus elektoratą, tu nebūtinai jį sucementuoji“, – konstatavo R. Ališauskienė.
„Valstiečiams“ – raudono šviesoforo signalas
Sociologė konstatavo, kad šiuo metu mažiausiai stabilus yra Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos (LVŽS) elektoratas.
„Jiems yra didžiausios grėsmės prieš kitus rinkimus, tuo labiau, turint patirtį, kai kiekvieni rinkimai veikia truputį švytuoklės principu. (…) Jiems raudonas šviesoforas truputį dega“, – sakė R. Ališauskienė.
Sociologė atkreipė dėmesį, kad „valstiečių“ pergalę per praėjusius rinkimus didele dalimi lėmė rinkėjai, balsavę prieš konservatorius.
„Iškart po praėjusių Seimo rinkimų „valstiečius“ palaikė 37 proc. rinkėjų, tai buvo labai aukštas palaikymas. Dabar liko 14 proc., tai yra beveik trigubai sumažėjo, o tai nėra gerai.
Nes tai nėra svyravimai, kritimas yra nuolatinis, jis stabilizavosi, bet augimo nėra. Kai atsiranda kritimo pagreitis, jį labai sunku pakreipti į kitą pusę. Tą patį matėme, kai Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė buvo populiari, ir socialdemokratai turėjo aukštą palaikymą, o likus pusmečiui iki rinkimų, jis pradėjo kristi, ir krito nesustabdomai“, – sakė R. Ališauskienė.
Sociologė atkreipė dėmesį, kad Darbo partijos palaikymas atsistatė, tačiau tai įvyko per vasaros sezoną, kai žinių apie politines partijas nebuvo tiek daug, todėl dar neaišku, ar rezultatas yra tvarus.
Kalbėdama apie liberalus, ji konstatavo, kad šiuo metų yra „1,3 liberalios partijos.
„Armonaitės, ir Šimašiaus partija kol kas nieko nesurenka. (…) Liberalų sąjūdis išsirinko naują pirmininkę, ji yra aktyvi viešojoje erdvėje, (…) ir net be naujos pirmininkės jie turėjo apie 5-6 proc. rinkėjų palaikymą. Jiems yra erdvės pristatyti save kaip atsinaujinusią partiją, o poreikis liberaliai partijai visuomenėje yra“, – sakė R. Ališauskienė.
Apibendrindamas politinę situaciją sociologas V. Gaidys bendrai išreiškė lūkestį, kad ji iki rinkimų dar keisis.
„Šiuo metu partijos yra neišvaizdžios, nepatrauklios, neįdomios, lyderiai yra kažkokie truputį aptingę, nėra energijos. Visa tai turi pasikeisti ir pas socialdemokratus, ir Tėvynės sąjungoje turi matytis, kaip konsoliduojasi elektoratas, ir Darbo partijos atveju – o ko jie nori? Kas yra Tvarkos ir teisingumo lyderis? Viskas yra taip neaišku, kad net atsimenu, kad taip būtų miglota“, – sakė V. Gaidys.