Šios patalpos prieš kelis dešimtmečius dailininkui suteiktos mainais už valstybei dovanotus paveikslus, planuojant čia įkurti jo galeriją, vėliau kilus ginčams su valstybe dėl paveikslų pradėtas svarstyti jos iškeldinimo klausimas.
„Savivaldybė nuo komentarų susilaiko, nes bylos nagrinėjimas buvo atidėtas iki gruodžio mėnesio“, – BNS šią savaitę nurodė savivaldybė, paprašyta paaiškinti kreipimosi į teismą motyvus.
K. Žoromskienės advokatas Jonas Leikauskas BNS tvirtino, kad pagal 2004-aisiais mirusio dailininko ankstesnius susitarimus su centrine valdžia, turėjo būti pastatytas ne tik pastatas, skirtas eksponuoti paveikslams, taip pat gyventi ir dirbti jo šeimai, bet ir įrengtas skulptūrų parkas. Dabartinis pastatas, esą, turėjo būti išplėstas, tačiau pažadai neįgyvendinti.
„Kūriniai Žoromskio yra padovanoti Lietuvai, o Lietuvos valstybė įsipareigojimų neįvykdė. Pastatą Vyriausybė perdavė savivaldybei, o jie mano, kad pastatą reikia parduoti arba brangiai išnuomoti, kad muziejų reikia išmesti“, – sakė J. Leikauskas.
56 iš 363 valstybei dovanotų dailininko darbų galerijoje K. Kalinausko gatvėje eksponuoti dar šiemet, tačiau vykdant teismo sprendimą, paveikslai buvo paimti ir grąžinti saugoti Lietuvos dailės muziejui. Šio muziejaus saugyklose yra ir likę menininko darbai.
Lietuvos dailės muziejaus direktoriaus pavaduotoja Loreta Meškelevičienė sakė, kad darbai muziejui su antstolio pagalba grąžinti šią vasarą, dalis paskutiniųjų – rugsėjį. Iš viso muziejuje, su privačių kolekcininkų dovanotais paveikslais, yra 371 K. Žoromskio kūrinys.
Pasak L. Meškelevičienės, menininkas darbus valstybei dovanojo 1971–1994 metais, sovietmečiu juos perduodamas per tarpininkus.
Prieš kelerius metus muziejus Arsenale rengė K. Žoromskio kūrybos retrospektyvą, Nacionalinės dailės galerijos ekspozicijoje taip pat yra keletas jo paveikslų.
J. Leikauskas pabrėžė, kad K. Žoromskienei priklauso neturtinės teisės į paveikslus, todėl muziejus savo nuožiūra, be dailininko našlės sutikimo jų negali eksponuoti, išvežti į užsienį. Muziejus tvirtina, kad apribojimai galioja tik norint skolinti ar išvežti kolekciją.
„Pagal įstatymą, muziejaus ribose turime teisę eksponuoti paveikslus, kadangi autorius žinojo, kokia yra muziejaus veikla. Ji gali uždrausti mums tik eksponuoti paveikslus kur nors kitur – neleisti publikuoti, vežioti. Bet nukentės pats autorius“, – pabrėžė L. Meškelevičienė.
Ankstesnės civilinės bylos duomenimis, K. Žoromskio valstybei dovanotus paveikslus muziejus prieš daugiau nei du dešimtmečius paskolino autoriui laikinai eksponuoti. Panaudos sutartis nutraukta 2008-aisiais po menininko mirties, tačiau jų K. Miklaševičiūtė - Žoromskienė tuomet negrąžino.
„Šiuo klausimu susidomėjo ir prezidentas, kadangi tai - 95 mln. eurų vertės kūriniai. Vieną kūrinį Žoromskis padovanojo Jungtinėms Tautoms, tai jie vieną paveikslą įvertino 900 tūkst. eurų“, – tikino J. Leikauskas.
Tai, kad Prezidentūra žino šią situaciją, BNS patvirtino G. Nausėdos atstovas spaudai Antanas Bubnelis.
„Prezidentūrai situacija yra žinoma. Esame gavę ponios Žoromskienės raštą ir šiuo metu jį vertiname“, – BNS sakė A. Bubnelis.