Pietų Lietuva
Druskininkai, Merkinė. Atvėsus vandeniui, akivaizdžiai sujudo plėšrūnai. Tiek Nemune, tiek ežeruose žvejai pagaliau pagauna lydekų. Nedideliais kiekiais ir ne monstrų. Vieną dvi, o kartais ir tris kilogramines ar kiek didesnes gyrėsi sugavęs ne vienas spiningautojas. Nemuno upėje akivaizdžiai pagerėjo salačių apetitas. Pats žvejojau ties Merkine sekmadienį ir buvau liudininkas siautėjančių salačių. Vietinis spiningautojas Artūras prie manęs pagavo (ir paleido) kilograminę , o man išvažiavus – dar vieną, maždaug pusantro kilogramo „didžiąją aukšlę“. Girdėti, kad pagauna šalvių ir kiti. Taigi, jei būsite šiuos kraštuose, verta vežtis ne krepšį grybams, o spiningą.
Alytus. Plėšrūnai siaučia ežeruose. Kimba lydekos ir ešeriai. Apie Nemuną patikrintų žinių nėra, iš skyrus tą, kad karšiai nekimba. Kita situacija su karpiais. Tikrais karpiai, o ne karpiukais. Žinomas karpininkas Marius Jonys kažkuriame rajono ežere gaudo štai tokius (žr. viršelio nuotrauką), kaip ir jo kolega (žiūrėti nuotrauką apačioje). Taigi, didžiausios mūsų vandenų taikiosios žuvys, atrodo, kimba tiesiog puikiai. Bent jau tiems, kurie žino kur ir kaip juos gaudyti.
Marijampolė. Spiningautojai trina rankomis – Šešupėje ir jos užtvankose, (o greičiausia ir visur kitur) sujudėjo tiek lydekos, tiek ešeriai. Kol kas aktyviausios kilograminės aštriadantės, stambiais egzemplioriais bent kol kas dar niekas negiria. Bet logiškai mastant - jei kimba mažos, tai turėtų atkusti ir didesnės. Tik laiko klausimas – sako šio krašto spiningautojas Vytenis Pranckevičius.
Apie taikią žuvų niekas nekaba – visi išsiilgę spiningų. Bet iš to, ką tenka girdėti – karšiokai ir kita balta žuvis savo aktyvumo lyg ir neprarado.
Vidurio Lietuva
Kaunas. Tiek Kauno mariose, tiek ir Neryje gerai kimba salačiai. Sėkmės istorijų girdėti nemažai, kai kurios jų gana sunkia įtikinamos. Bet kad visą vasarą atostogavusios didžiosios aukšlės pašėlo – akivaizdu.
Nemune, tvenkiniuose ir net Kauno mariose girdėti apie neblogą lydekų „derlių“. Legendos ėjo, kad pradžioje savaitės viena ekipažas kažkur ties Piliuona pagavo kelis tikrus „krokodilus“. Tačiau užvakar nuo Piliuonos iki Dabintos salos velkiavęs mano pažįstamas Danius sakėsi pagavo tik vieną – vidutiniokę, apie 3 kg lydeką. Tačiau sakė, jog nemenkus voblerius piktai daužė maždaug 300-400 g ešeriai. Kiti, žvejoję mariose porinmo, kad nedideli sterkiukai ir ešeriai tikrai labai aktyviai daužo masalus. Bet pagauti gražesnį – sudėtinga.
Na, o kalbant apie baltą žuvį – karšių gaudytojai nelabai giriasi. Praeitą savaitgalį ne vienas džiaugėsi 3 kg ar net didesniais karšiais. Bet kas žvejojo vidurį savaitės – liko tušti arba su smulkme.
Jonava. Lašišų karštligė įsibėgėjo – visos gilesnės vietos apstotos žvejų. Tačiau užtikrintų žinių apie pagautas lašišas negavau. Kažkas matė, kažkas buvo lyg ir užkabinęs, bet neištraukė. Užtat salačiai šėlsta – vieną dieną populiariausiame Jonavos „kolūkyje“ buvo ištraukti net 43, kitą – 19 rudnugarių. Žinant, kad nuo ryto iki vakaro ten spiningais švaistosi 10-11 žvejų tai nėra kažkoks stebuklas. Tačiau vis tiek skaičius palieka įspūdį.
Čiobiškis. Girdėti, kad prie Musės žiočių buvo pagauti keli šlakiai.
Vilnius. Ryt lašišadienis, tad ne vienas laukia žinių iš lašišų fronto. Kalbintas Anatolijus Ostapenka nebuvo labai optimistiškai nusiteikęs (švelniai sakant). Pasak jo, kad tokiu metu būtų tiek mažai Neryje lašišų senai nebuvo. Viena kita stovi iš užsilikus seniau. Bet jas pagauti bus labai sunku. Nebent taip jau sutaps, kad būtent ryt ateis šviežia lašišų banga ir tada pagaus daug kas. Šią situaciją, pasak Aantolijaus, greičiausia nulėmė jūroje pastatyti verslininkų tinklai, nepraleidžiantys lašišų į marias. Dabar juos pakėlė, tad po savaitės pusantros gal ir bus geriau.
Panašiais kalbėjo ir tris dienas Neryje treniravęsis Sigitas Lukšta. Per tris treniruočių dienas jis ne tik kad neturėjo kibimo, bet ir matė vos vienos lašišos (sprendžiant pagal jos spalvą – labai senai upėje stovinčios) išsivertimą.
Rytų ir Šiaurės Lietuva
Utena. Po ilgos pertraukos pradėjo kibti karšiai. Taip pat sukilo lydekos, tikriau sakant – lydekaitės. Tik vakarais turėdamas galimybę pažvejoti, mano bičiulis Algis Kalinauskas vieną vakarą sugavės 9, kitą 7. Nedidukės – (didžiausia iš akies buvo gal 1,5 kg), tad leidęs atgal net nesvėręs. O štai ešeriai kažkodėl jo žinomuose ežeruose nekimba.
Molėtai. Panaši situacija kaip Utenoje. Gerai kimba smulkios lydekos. Ešeriai – ne.
Panevėžys. Balta žuvis, net ir smulkūs karšiokai kimba labai silpnai. Besitreniruojantys fiderio varžyboms, kurios vyks šeštadienį ekrano tvenkinyje, gaudo visišką smulkmę. Ir tą sunkiai.
Iš Kupiškio marių informacijos neturiu. Užtat tikrai žinau, kad vienoje nedidelėje Panevėžio užtvankoje prieš porą dienų buvo sugauta (ir paleista atgal) 11 kg lydeka.
Zarasai, Rokiškis. Sartų ežere paskutinėmis dienomis kažkodėl visai nebuvo kibimo. Pažįstamas žvejys, anaiptol ne naujokas velkiavo dvi dienas – vieną dieną turėjo 1 kibimą, kitą 4. Ištraukę tik vieną žuvį.
Vakarų Lietuva
Klaipėda, Šventoji. Drevernoje ir Šventosios upėje gerai kibo stambūs ešeriai. Šventojoje juos netgi įsigurdino žvejoti, masalui naudodami krevetę. Kalbama, kad Nemune ir Kuršių mariose pagaliau pasirodė sterkai. Tačiau paskutinėmis dienomis vyravo smarkūs vėjai – nelabai kas galėjo išplaukti. Minijoje pasirodė pirmieji šlakiai ir lašišos. Vis dėl to, daugiausia kalbų ir aistrų kyla dėl Kuršių marių lašišų. Kalbama, kad Nidos, ir Juodkrantės kavinė jau nebepriima lašišų, nes nėra kur jų dėti. Tokio kiekio mariose, esą, pagauta dar nebuvo niekad.
Kita istorija irgi panaši: kažkurią dieną išplaukę į marias žvejoti klaipėdiečiai, esą, nustebo, viename marių plote išvydę nuolat šokinėjančias lašišas. Priplaukę arčiau suprato – jos buvo užtvertos gaudyklėje. Trečia papasakota istorija – esą vietinis verslininkas gyrėsi „suderinęs su kuo reikia“ ir gavęs galimybę vieną naktį Atmatoje pastatyti tinklą ar gaudyklę. Per naktį į ją, esą, įlindo 800 kg lašišų ir šlakių. Žinoma, visa tai – tik gandai ir pasakojimai, kurių tikrumo neįrodysi. Tačiau žinomas spiningautojas Gintaras Zaksas sako, kad visiškai tikėtina, jog šįmet daugumą lašišų ir šlakių populiacijos žvejai pramoninkai gali surinkti gaudyklėmis.
Seniau gaudyklės būdavo brangios, tad daugiausia buvo gaudoma tinklais. O dabar, pradėjus jas gaminti Lietuvoje, jos smarkiai atpigo ir visi puolė jas statyti. Jeigu gaudant statomais tinklais pakilus šiaurės vakarų vėjui juos reikdavo ištraukt (kad jų nesupainiotų ar nenuneštų) ir tada į marias iš jūros prasmukdavo migruojančios iš jūros žuvys, tai dabar taip nėra. Gaudykles inkarai išlaiko bet kokiu oru ir jos nuolat gaudo žuvį.
Gal todėl Gintaras sakėsi šeštadienį važiuojąs žvejoti ne į Nerį, o į Salacą, kur šiemet, pasak ichtiologų, užėjo kaip reta didelis kiekis lašišų ir šlakių. Latviai kažkaip moka apsaugoti migruojančias žuvis ir ten žvejoti smagiau.
Tokios liūdnos ir tokios linksmos žinios iš mūsų vandenų. Nenusiminkit. Jeigu tikros lašišos ir nepagausite, tai „ubagų lašiša“ beveik garantuota. Puikaus jums savaitgalio!
