Dviejų partijų mažumos vyriausybė susitarė su Centro ir Liberalų partijomis, bendradarbiaujančiomis su ja sprendžiant biudžeto politiką, įvesti naują mokestį bankams, iš kurio 2022 metais būtų finansuojamos papildomos 5 mlrd. kronų (508 mln. JAV dolerių) išlaidos gynybai, praėjusį šeštadienį pranešė šalies finansų ministrė Magdalena Andersson. Ji pažadėjo išsamesnę informaciją apie mokesčių įvedimą ir modeliavimą paskelbti vėliau.
Šis pasiūlymas – naujas valdančiosios socialdemokratų partijos postūmis mėginant priversti finansų pramonę labiau prisidėti prie valstybinio iždo. Ankstesnės partijos pastangos didinti mokesčius bankams sužlugo, susidūrus su Europos Sąjungos konkurencijos taisyklėmis ir pasipylus kritikai, esą tokie planai įstums Švedijos bendroves į konkurencijos atžvilgiu nepalankią padėtį.
„Bankai galėtų būti labiau apmokestinami nei jie yra dabar, – sakė M. Andersson. – Be to, jie kelia rizikų ekonomikai, tad manyčiau, didesnis jų indėlis būtų pagrįstas.“
Pasak M. Andersson, bankams gali prireikti valstybinės paramos finansinės krizės laikotarpiu, todėl atrodo tikslinga reikalauti iš jų mokėti daugiau mokesčių, kurie kompensuotų galimas sąnaudas. Maža to, bankai uždirba didelius pelnus ir pastarųjų metų mokestinės pertvarkos jiems buvo naudingos, sakė ministrė.
Švedijos bankininkų asociacija sukritikavo planą, pareikšdama, kad bankai jau ir taip moka aukštus mokesčius, idant valstybė pajėgtų atremti finansines krizes. Bankai yra mažiau pelningi lyginant su Švedijos biržos prekybos sąrašuose esančiomis bendrovėmis, teigiama asociacijos pranešime.
„Banko mokestis labai pakenktų darbo vietoms ir augimui, – pabrėžė asociacijos vykdomasis direktorius Hansas Lindbergas. – Metas netinkamas, nes ekonomikos augimas lėtėja, o naujos kapitalo taisyklės bankams gali apriboti bendrovių kreditų pasiūlą.“
„Trūksta ir teisėto pagrindo banko mokesčiui įvesti, – pridūrė H. Lindbergas. – Negalima turėti mokesčių sistemos, kuri sukeltų neteisėtą atskirų operacijų ir sektorių apmokestinimą.“
Vyriausybės pareiškimas nuskambėjo praėjus dienai po to, kai Švedija, kuri laikosi karinio neutralumo, pranešė siekianti didinti išlaidas gynybai, nuo šiuo metu galiojančio vieno procento iki 2025 metų, kai jos pasieks 1,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Augant įtampai tarp Rusijos ir Europos šalių po 2014 metais Maskvos įvykdytos Krymo aneksijos, Švedija jau susigrąžino karo prievolę, sustiprino bendradarbiavimą su NATO ir savo Šiaurės Europos kaimynėmis, sustiprino gynybą Baltijos jūros Gotlando saloje.
