Reabilitacijos ir integracijos bendruomenės „Aš esu“ vadovas, kunigas Kęstutis Dvareckas teigia, kad apie kenčiančius nuo priklausomybės ligų žmones kalbama vis daugiau, tačiau realios pagalbos, daugiau vietų, kuriose galima būtų tokiems žmonėms gydytis, deja, neatsiranda.
„Į mūsų bendruomenę kreipiasi labai daug žmonių. Deja, visų besikreipiančiųjų priimti negalime, nes neturime finansavimo“, – apie aktualias problemas kalba kunigas Kęstutis Dvareckas.
Bendruomenės namų vadovas sako, kad 10 veiklos metų – geriausias įrodymas, kad pagalba kenčiantiems nuo priklausomybės ligų yra sėkminga ir ji labai reikalinga.
Svarbiausia – pripažinti priklausomybę
K. Dvareckas teigia, kad norint padėti žmonėms, kenčiantiems nuo priklausomybės ligų, būtina komanda: „Pas mus dirba nuo psichiatrų iki sielovadininkų bei socialinių darbuotojų, kurie gali pasidalinti vertinga patirtimi.“
Priklausomybių gydyme, pasak K. Dvarecko, svarbiausia – pripažinti tiesą. Tai padarius atsiveria galimybės keisti gyvenimą. „Galime drąsiai sakyti, kad kas antram sergančiajam padėti galime. Be to, teikiame pagalbą ir priklausomų asmenų artimiesiems.“
„Kas yra liūdniausia, būnant ir kaip kunigui, kad kreipiasi žmonės, nėra vietos ir paskui skambina palaidot...kai žinai, kad buvo galima padėti...nebuvo kam...“, – ELTA citavo kunigą K. Dvarecką.
2018 m. psichologinę paramą bendruomenėje „Aš esu“ gavo 440 priklausomų asmenų artimųjų, 1645 žmonių dalyvavo individualiose, 52 – grupinėse konsultacijose, 540 žmonių, išgyvenančių beviltiškumą ir bejėgystę buvo konsultuojami telefonu.
Kunigas K. Dvareckas teigia, kad bendruomenėje taip pat organizuojami mokymai priklausomybių specialistams. Labai svarbus ir žinių skleidimas visuomenėje – 2018 metais organizuotuose susitikimuose dalyvavo virš 1500 žmonių. „Yra gyventojų, kurie baiminasi kreiptis į Respublikinį Priklausomybės ligų centrą dėl įrašų asmeninėse bylose. Kartais tos baimės padidintos, o kartais pagrįstos“, - dalijasi bendruomenės „Aš esu“ vadovas.
Kenčia ir sergančiųjų artimieji
Teikti pagalbą kenčiantiems nuo priklausomybių motyvuoja sėkmingos žmonių istorijos. Visgi K. Dvareckas sako, kad mažai kalbama apie tai, kad priklausomybės stipriai paliečia ir sergančiųjų aplinkos žmones, kurie dažnai negauna reikalingos pagalbos. Galvojant apie pagalbos galimybes Lietuvoje, jų taip pat nereikėtų pamiršti.
Klausimai, kuriuos labiausiai reikėtų spręsti yra susiję su asmenų duomenų saugumu bei politiniu palaikymu. K. Dvareckas teigia, kad duomenų rinkimas, kaupimas dažnai atgraso klientus, todėl teikiamos paslaugos neatrodo patrauklios. Dėl šios priežasties kartais bendruomenės vadovui tenka atsisakyti ir nedalyvauti kai kuriuose projektuose, organizuojamuose kenčiantiems nuo priklausomybės ligų. „Sergant šia liga labai bijoma viešumo, pacientai nenori, kad jų bylose liktų įrašų“, - pabrėžia kunigas Kęstutis. Gerųjų praktikų pavyzdžiai – kai paslaugos priklausomiems asmenims ir jų artimiesiems teikiamos anonimiškai.
NVO iniciatyvoms, kuriomis siekiama gerinti žmonių fizinę ir psichinę sveikatą, labai reikalingas ir politinis palaikymas.
„Aš esu“ organizacija taip pat bendradarbiauja su partneriais Vokietijoje bei gauna iš jų paramą. Šioje šalyje sklandžiai vyksta pagalba priklausomybių turintiems pacientams bei visiškai užtikrinamas pacientų anonimiškumas.
Svarbi – integracija
15 metų priklausomybės ligomis sergantiems į visuomenę padedanti integruotis kavinės „Mano Guru“ vadovė Reda Sutkuvienė sako, kad idėja padėti tokiems žmonėms kilo matant, su kokiais sunkumais jie susiduria bei kaip visuomenė juos atstumia. „Šie žmonės pasižymi žema saviverte, nepasitiki savimi. Kavinė prieš 15 metų pasirodė geriausia vieta jų integracijai“, - sako R. Sutkuvienė. Per tuos metus įstaigos programoje dalyvavo daugiau nei 500 asmenų, 80 proc. dalyvavusiųjų sėkmingai integravosi į visuomenę ir darbo rinką. Per tiek metų, pasak kavinės vadovės, pasikeitė ir visuomenės požiūris į buvusius psichoaktyvių medžiagų vartotojus. „Saugios aplinkos kūrimas sumažina žalą miestui ir jo gyventojams“, - neabejoja socialiai atsakingo verslo atstovė.
R. Sutkuvienė teigia, kad po reabilitacijos priklausomas nuo psichoaktyvių medžiagų asmuo dar nėra pasiruošęs savarankiškai susirasti darbą. Labai svarbu, kad veikla, kuria jis užsiima būtų nuosekli ir nenutrūkstama. Be to, tokiems žmonėms svarbi ir aplinka, o įstaigos, kurioje toks žmogus įdarbinamas, personalas turėtų būti apmokytas dirbti su priklausomais žmonėmis, taip pat turi būti organizuota psichologo, socialinio darbuotojo pagalba. Žinoma, svarbu ir tai, kad būtų suteikiamos sąlygos mokytis darbo vietoje.
Kaip vyksta priklausomų žmonių integracija? Reda Sutkuvienė sako, kad jos vadovaujamoje kavinėje integracijoje dalyvaujantys asmenys gauna socialines integracijos paslaugas ir yra apmokomi viešojo maitinimo sektoriuje paklausių profesijų – virėjo, padavėjo, barmeno. Šie žmonės mokosi iš sveikųjų darbuotojų. „Pastarųjų rasti nelengva, juk visi nori dirbti su sėkmingais ir motyvuotais žmonėmis“, – sako R. Sutkuvienė. Dalyvavimas socialinės integracijos projektuose padeda šiems asmenims, dažnai diskriminuojamiems darbo rinkoje, susirasti darbą, gauti legalias pajamas, sėkmingai integruotis į visuomenę bei darbo rinką.
Redos Sutkuvienės teigimu, itin svarbi yra švietėjiška veikla, kova su stereotipais. Svarbu bendradarbiauti ne tik su priklausomais žmonėmis, bet ir jų šeimos nariais. Be to, socialinio verslo atstovė sako siekianti sužadinti draugiškesnį visuomenės požiūrį į sergančius priklausomybės ligomis.
Sveikatos apsaugos ministras A. Veryga sakė, kad nuo priklausomybių kenčiančio asmens duomenų atskleidimas ir apribojimai tokiam žmogui yra visuomenės susitarimo reikalas, rašė ELTA.
„Labai sena diskusija dėl duomenų. Mes diskutuojame ir su jaunaisiais psichiatrais ir su vyresniais, ko mes iš tikrųjų norime. Tai arba kaip visuomenė susitarkime, kad mes sakome, kad yra saugu asmenys, kurie turi priklausomybių, turi įvairių problemų, kad jie vairuos, turės ginklą ir taip toliau ir nustojame reikalauti įvairiausių pažymų. Arba nustokime kurti mechanizmus, kuriais yra apeidinėjamas šitas mechanizmas ir mes patys sau meluojame leisdami visokius anoniminius, mokamus ir visokius kitokius mechanizmus, kur gudrūs ir turtingi žmonės jais pasinaudoja. Nes tai yra dviveidystė tiesiog“, – A. Verygą citavo ELTA.
