Nesame turtuolių šalis, todėl natūralu, kad daugiausiai lietuviai keliauja ten, kur atostogoms gali išleisti nedidelę sumą pinigų. Pigūs miestai, pigūs kurortai – labiausiai pamėgtos mūsų keliautojų vietos. Tačiau vien Ukrainos pigiųjų krypčių mėgėjams negana, jie nori toliau, egzotiškiau, kažko kitokio. Ir tada visi puola pirkti bilietų į Gruziją, kurią nuo šiol reikėtų vadinti Sakartvelu.
Tai labai geras pasirinkimas ne tik šiltesnio oro mėgėjams, bet ir tiems, kas mėgsta gerą maistą, draugiškus žmones, gražią gamtą, sveikatinimosi poilsį, arba visiškai atvirkščiai – audringai pašvęsti.
Apie kiekvieną Sakartvelo regioną galėčiau pasakoti atskirai, jie labai skiriasi. Pavyzdžiui Batumis – juokais vadinamas naujuoju Las Vegasu, tam yra savų priežasčių. Batumį rekomenduočiau tik tada, kai ten tobulas oras. Nuo balandžio pradžios iki spalio vidurio. Vėliau ten nebe taip gerai. O štai Boržomi miestelis – vilioja tuos, kurie dievina atostogas į Druskininkus panašiose vietovėse. Ramybė, pasyvus poilsis, gydyklos, mineralinis vanduo. Universaliausias, visiems metų laikams tinkamas miestas vis tik yra sostinė Tbilisis. Ten veiklos nepritrūksit nei liepos mėnesį, nei gruodžio viduryje. Tiesa, priklausomai nuo laiko, kada ten keliausite, tam tikros vietos gali kiek pasikeisti. Pavyzdžiui parkuose būna mažiau veiksmo. Bet esmės tai nekeičia – Tbilisis yra miestas, kurį būtina aplankyti, ypač jeigu nevirškinate brangių sostinių, tokių kaip Londonas, Paryžius ar Niujorkas. Tbilisyje gerokai pigiau.
Dažnai girdžiu, kad prisiklausę rekomendacijų apie pigumą turistai keliauja į tokius kraštus nei kiek nepasivarginę pasidomėti, o ką reikėtų pamatyti, išbandyti ar paragauti. Daug kas atskrenda ir tiesiog tikisi, kad žengus kiekvieną žingsnį bus tobulai gerai. Na, ne, šiame pasaulyje taip nebūna. Norint įdomiau ir geriau – reikia paieškoti, susirasti kas galėtų patarti. Arba tiesiog pasinaudoti šiomis rekomendacijomis, kurias pats gavau iš vietinių, taip pat iš kelių Tbilisyje gyvenančių lietuvių. Viską pats išbandžiau, ir galiu patvirtinti, kad Sakartvelo sostinė man labai patinka.
Nuskristi į Tbilisį iš Vilniaus ar Palangos oro uostų galite su „Airbaltic“ lėktuvais. Šia kryptimi reisai vykdomi kiekvieną dieną. Tiesa, su trumpu persėdimu Rygoje.
Tbilisio TOP10 pagal Orijų
1. Gatvės prekeiviai
Nuo labai senų laikų Tbilisis neįsivaizduojamas be gatvės prekeivių: kas siūlo granatų sulčių, kas vyno, kas keistų suvenyrų. Tačiau, pasirodo, tokia praktika visiškai nedžiugina vietos valdžios. 2017 metais buvo pradėta „valymo“ kampanija, kai visi nelegalūs prekybininkai buvo varomi į turgus. Valdžia net pasiūlė juos pusę metų atleisti nuo mokesčių, jei persikels į oficialias prekybos vietas. Vis dėlto, kai kurie sakė nė neketinantys nusileisti ir vis tiek kasdien laukia klientų su savo gėrybėmis. Tiesa, tokiems prekeiviams gresianti bauda tikrai nemaža – ji siekia 150 Eur. Tačiau nepasiturinčių prekeivių tai negąsdina – valdžia negali iš jų atimti to, ko jie neturi. Jei norite pasidairyti, ką siūlo pardavėjai, geriausia lankytis didesnėse metro stotyse, populiarių aikščių prieigose.
Vis dėlto gendančių produktų iš gatvės prekeivių pirkti nerekomenduotina – jų higienos standartai nėra patys aukščiausi.
2. Gruziniška duona
Vienas dalykų, be kurių nepraeina tikro gruzino diena yra „shoti“ – tradicinė jų duona. Jos gamybos procesas – ilgas ir sudėtingas, o rezultatas – tiesiog tukinantis, nes norisi dar ir dar. Todėl tiesiog privaloma užeiti į kepyklėles, kur duona kepama vietoje.
„Shoti“ gaminama rankomis, ir dažniausiai kepėjų diena prasideda gerokai prieš patekant saulei. Jie sumaišo miltų mišinį, vandenį, druską ir mieles milžiniškame inde, o jų rankos sulenda bene iki alkūnių. Tuomet iš tešlos formuojami pailgos „kanojos“ formos duonos ir kepamos specialioje apvalioje plytų krosnyje.
Keisčiausia, kad duona kepama ją prilipdžius prie krosnies šonų. Šį darbą kepėjai atlieka pasilenkę į karštį, kas tikrai nėra vienas malonumas. Kad prilipdytų apatines duoneles, kepėjams reikia beveik iki pusės sulįsti į krosnį, kojomis laikantis, kad neįkristų.
Duona iškepa per kelias minutes, ir tuomet prasideda kitas svarbus procesas – nuėmimas. Jis taip pat reikalauja daug įgūdžių, kad galiausiai puri ir be galo skani „shoti“ nugultų kepyklos lentynoje. Tad kas kartą, kai užeisite nusipirkti gruziniškos duonos, bent tyliai pasididžiuokite ją iškepusiais didvyriais.
Gruziniškos duonos kepyklėlių galite rasti visose didesnėse gatvėse, taip pat šalia metro stočių ir prekybos centrų.
Jeigu patiems nepavyktų rasti, palieku kelis adresus, kurie jums galėtų praversti.
Kepyklėlė „Tone“, adresas: 13 Amaghleba St, T'bilisi.
Kepyklėlė „Bread House“, adresas: 7 Vakhtang Gorgasali St, T'bilisi.
3. Dedaena parkas
Visų pirma, Dedaena parko prieigose ieškokite vietos, kurią vietiniai juokais vadina „paroda“. Tai pėsčiųjų alėja, kur dailininkai išsirikiuoja gatvėje ir pardavinėja savo paveikslus. Galima sakyti, kad tai – nemokama meno galerija po atviru dangum.
Dėl šalia esančių universitetų ši vieta ypač populiari tarp studentų, tačiau taip pat čia užsuka ir nemažai turistų, paviliotų vadinamojo „Dry Bridge“ sendaikčių turgaus. Pačiame parko centre įsikūrę pardavėjai siūlo visko nuo skulptūrų, kailių, kasečių iki keistų suvenyrų. Dėl to šis parkas tiesiog kunkuliuoja gyvybe.
Prekybininkai čia įsikuria jau nuo 8 valandos ryto, ir darbuojasi iki sutemų. Ypač ilgai jie ten užsibūna savaitgaliais.
Tačiau labiausiai mane Dedaena parke žavi Mtkvari upės pakrantėje įsikūrę knygų pardavėjai. Einant pakrante galima pasijusti kaip Paryžiuje, žingsniuojant palei Seną. Sunumeruotuose, senoviniuose stenduose išdėliotos knygos ir kiti įdomūs, senoviniai daiktai sukuria tokią romantišką atmosferą, kad norisi čiupti ką nors už rankos.
O jeigu pavargo kojos vaikščioti, o skrandis nori užkąsti, patartina užsukti į naujai renovuotą bariuką „Bauhaus“. Čia stilingas jaunimas, ryškus interjeras. Ateina visiškai tarpusavyje nepažįstami žmonės ir diskutuoja įvairiomis temomis, o savaitgaliais šoka pagal madingą muziką. Miela vietelė. Tiesa, čia nieko labai gruziniško tikėtis nereikėtų – vieta skirta pasiilgusiems vakarietiško maisto, kavos ir gėrimų.
4. Tbilisio funikulierius
Atidarytas 2012 metais, funikulierius jungia Rike parką kairiajame Mtkvari upės krante su Narikalos fortu esančių aukštai ant kalno. Ten pakilti grožintis miesto vaizdais galima vos už 0.3 eur., bet gali tekti palaukti eilėje. Nors kylant atsiveria 360 laipsnių vaizdas, jis netrunka labai ilgai – vos kelias minutes. Beje, geriausia sulaukti gondolos, kuri talpina tik penkis žmones. Mažytė paslaptėlė: tai reiškia, kad ji turi stiklines grindis. Matysite ypatingą vaizdą sau po kojomis
.
Be to, kad pakiltumėte jums reikės transporto kortelės, galima ja pasirūpinti iš anksto metro stotyse, arba ten vietoje, funikulieriaus kasose.
Užkilus į fortą, galite patraukti į grilio barą atvirame ore „Grilisi“ ir pasimėgauti vaizdais, gėrimais ir maistu. Sriuba čia kainuos 2.74 eur., salotos apie 3-7 eur., puodelis kapučino – 2.38 eur. Geru oru matosi ne tik Tbilisio senamiestis, bet ir snieguotos Kaukazo kalnų viršukalnės. Turėkite omenyje, kad ant kalno visada kiek vėsiau nei apačioje.
Prieš pakylant arba nusileidžiant funikulieriumi negalima nepastebėti įspūdingo lankos formos Taikos tilto. Jis stiklinis, vakare apšviestas daugiau nei 10 000 LED lempų ir atrodo visiškai kaip iš ateities. Tiltas simbolinis – jis 2010 metais sujungė senąją miesto dalį su naująja. Pulsuojančios tilto šviesos – tai Morzės kodas, vardijantis Mendelėjevo lentelės elementus, sudarančius žmogaus kūną. Taip architektas siekia pasakyti, kad tiltas yra himnas gyvenimui ir taikai tarp žmonių ir tautų.
5. Gėlių aikštė
Kolchos aikštė yra turbūt kvapniausia visame mieste. Čia kasdien įsikuria gėlių pardavėjai. Kas pasistato sulankstomą staliuką, kas susimontuoja visą palapinę. Jie čia stovi metai iš metų, tad net ir patys vyriausi Tbilisio gyventojai šioje vietoje savo mylimiems žmonėms pirko gėles.
Deja, 2017 metais čia atsitiko siaubinga tragedija – šalia turgaus buvo susprogdinta politiko Givi Targamadze mašina. Keturi žmonės sunkiai sužeisti, tad gėlių turgelis ir visa aikštė buvo ne pati maloniausia vieta leisti laiką. Stipriai krito pardavimai, sumažėjo ir pirkėjų ir pardavėjų. Tačiau dabar turgus vėl žydi gėlėmis ir džiugina praeivius. Viską, kas matosi, norisi nufotografuoti.
6. Hipsterių „fabrikas“
Tai turbūt pati stilingiausia Tbilisio vieta, nors dar visai neseniai buvo sovietinė siuvykla. „Fabrika“ galėtų būti pavyzdys Lietuvai, kaip galima atgaivinti apgriuvusias gamyklas ir kitus apleistus pastatus, paverčiant juos ne tik gyvenamais loftais, bet ir turistų traukos objektais. Kavinės ir barai čia siūlo nuo azijietiško iki gruziniško maisto, nuo alaus iki eksperimentinių gėrimų. Čia menininkai įsikūrė savo studijas ir parduotuves, galima rasti stilingų drabužių, aksesuarų ir vinilinių plokštelių. O jeigu atkeliavote į Tbilisį darbo reikalais, galima prisėsti ir padirbėti bendroje erdvėje. Nemokamas internetas, stalo vanduo, kondicionierius.
Taupantys keliautojai gali įsikurti didžiausiame ir turbūt įspūdingiausiame hostelyje Kaukazo regione tuo pačiu pavadinimu „Fabrika“. Naktis dalinantis kambarį dar su devyniais žmonėmis kainuos 7 eur. Norintiems prabangiau, rinkitės dvivietį kambarį už 64 eur., o už 125 eur., gausite keturvietį kambarį su terasa. Viskas visiems skoniams.
„Fabrika“ adresas: Egnate Ninoshvili St 8, Tbilisi.
7. Geras maistas visą parą
Tbilisyje gyvenanti mano draugė niekam neleidžia išvykti iš šio miesto neužsukus į restoraną „Maspindzelo“. Šis legendinis restoranas įsikūręs šalia miesto pasididžiavimo - sieros vonių, todėl dažno turisto kelias iš maudynių veda būtent čia pasimėgauti gardžiu tradiciniu maistu. Be to, „Maspindzelo“ garsėja savo svetingumu. Dosnus savininkas pasitiks su plačia šypsena ir net kiek perdėtu mandagumu. Turbūt todėl restoranas taip pavadintas. „Maspindzelo“ gruziniškai reiškia „šeimininkas“.
Restoranas dirba visą parą, tad tradicinių patiekalų bus galima gauti net jei nesimiegos. Be to, čia kas vakarą groja gyva muzika, neretai smuikas. O jei jo virtuozas supranta, iš kur atvyko svečiai, pasistengs sugroti kažką iš jų šalies. Čia vienas „chinkalis“ kainuos 0.25 eur., „charčio“ sriuba – 2,44 eur., o vištienos šašlykas – 2,6 eur.
„Maspindzelo“ adresas: Gorgasali str. 7, Tbilisi.
8. Sveiko maisto mėgėjams
Tarptautinis kelionių vadovas „Lonely Planet“ labiausiai Tbilisyje išgyrė „Cafe Leila“, vegetarišką kavinę su ypatingu interjeru. Tai neabejotinai viena dažniausiai šio miesto rekomendacijose pasirodančių vietų. Ir ne be reikalo. Jie gamina sveiką maistą, turi daug veganiškų, vegetariškų pasirinkimų. Pasak restorano savininkų, niekas šiame restorane nėra šaldyta ar paruošta iš vakaro – viskas be galo šviežia. Labiausiai jie didžiuojasi, kad viskas ekologiška.
Mano bičiuliai iš Tbilisio sako, kad „Cafe Leila“ reikia valgyti falafelius, humusą, namines libanietiškas salotas. Jei lankotės Tbilisyje savaitgalį, penktadieniais ir šeštadieniais čia ateikite pasidžiaugti stilinga džiazo muzika.
„Cafe Leila“ kažkada buvo sandėlis, tačiau nuo 2007 metų čia kasdien renkasi gero maisto mėgėjai. Šiame restorane pusryčiai teikiami iki 15:00, todėl tobulai tinka vėlyviems pusryčiams su kompanija. Omletas kainuos 4.26 eur., o falafelių arba vištienos suktinukas – tiek pat.
„Cafe Leila“ adresas: Ioane Shavteli St 18 , T'bilisi.
9. Svečiuose pas Zakhar Zakharich
„Zakhar Zakharich“ restoranas pavadintas XIX amžiaus tavernų savininko, visuomet turėjusio rezervuotą staliuką neturtingiesiems, garbei. Jis nemokamai maitindavo vargstančius ir buvo tikras tų laikų geradaris. Dabar tas rūpestis yra perduodamas į patiekalus, kuriuos gamina su dideliu smulkmeniškumu.
Chinkaliai – čia yra tikra pažiba. Jei nemėgstate avienos, čia galima gauti jų su kiaulienos arba kiaulienos ir jautienos įdaru. Be to, „Zakhar Zakharich“ yra vienas iš dviejų Tbilisio restoranų, kur tešla chinkaliams vis dar gaminama tik rankomis, nenaudojant jokios papildomos technikos. Tai garantuoja puresnius chinkalius ir daugiau pasitenkinimo juos valgant. Čia dirba keturi žmonės, kurie yra atsakingi tik už tešlą, ir per dieną jie pagamina apie 1500 chinkalių. Taigi ko jau ko, bet praktikos ir patirties jiems tikrai netrūksta. Mėsa čia tik šviežia, gaunama tiesiai iš vietinių mėsininkų, o vynas – tiesiai iš jų pačių vynuogyno. Tiesa, šiame restorane chinkaliai nedideli, tad užsisakykite jų daugiau. Mažiausia galima porcija – penki vienetai.
„Zakhar Zakharich“ adresas: Right Bank, Mshrali Bridge 3, Tbilisi.
10. Vakaras ant stogo
Lankantis Tbilisyje, bent vieną vakarą reikia skirti saulės palydėjimui vienoje iš miesto terasų ant stogo. Vaizdai visur nuostabūs, tačiau maistas, gėrimai ir interjeras gali skirtis.
Gražus ir nebrangus yra restoranas „Tiflis Veranda“ (3 Gorgasali Street) – čia iš balkono matosi pilis, miestas, maisto kainos prasideda nuo 1,83 eur., už sumuštinį, tačiau norint sotesnio maisto, galima užsisakyti ir kepsnį už 8,55 eur.
Kitas variantas – „Sky Hall“ (22 Metekhi St), kur tvyro vakarėlio dvasia, pašokdinti svečių ateina didžėjus. Čia galima pavalgyti, bet kainos jau kandžiojasi. Galima rasti užkandžių už 5,2 eur., tačiau jei norėsit šiek tiek pasilepinti, gali tekti pakloti ir 14-20 eur.
Kita vieta, jaukiam vakarėliui daugybės lempučių šviesoje yra „ART-Cafe HOME“ (Betlemi 13). Čia nebrangu, dauguma antrų patiekalų kainuoja iki 3 Eur, kokteiliai iki 3,5 eur. Atmosfera meniška, jauki, galima sutikti daug stilingo jaunimo. Dažniausiai čia linksminamasi prieš klubus. „ART-Cafe HOME“ išsidėstęs per keturis aukštus, tad jei norit gėrėtis vaizdais, ateikite anksti ir užsiimkite vietą terasoje.