DELFI bendravo su 11 asmenų ir 2 įmonėmis, kurie susidūrė su problemomis atgaunant jiems priklausančius pinigus iš „Gohaus LT“. Iš 11 asmenų tik vienas pašnekovas sutiko būti įvardytas vardu ir pavarde, kiti prašė likti anoniminiais šaltiniais, tad jie bus pažymėti abėcėlės raidėmis.
Iš esmės šaltiniai pasakojo apie nuo 2017 metų besivystančią situaciją: 2017 m. sumokėti avansai už namų statybą Pagubėje, Pavilionyse, Trakų Vokėje, namų pastatymo terminas buvo vis nukeliamas, galiausiai sutartys iš viso nutrauktos, o sumokėtų avansų iki šiol nepavyksta atgauti nei per teismus, nei per antstolius. DELFI pašnekovai pastebėjo, kad tai ne pirma „Gohaus LT“ vadovo Martyno Alūzos nekilnojamojo turto bendrovė, kilo klausimų dėl finansinių sąsajų su kita tuo metu vykdyta veikla.
„Gohaus LT“ vadovas Martynas Alūza papasakojo, kokia buvo įmonės idėja, kas pakišo koją vystant projektus ir kaip sekasi atsiskaityti su kreditoriais. Kadangi M. Alūza atsakydamas pageidavo, kad jo komentaras būtų pateiktas visas ir neredaguotas, visą jį rasite kiek žemiau.
Įtarimų sukėlė kitos įmonės
Vienas asmenų, šaltinis G, pasakoja, kad sutartys dėl namų statybos buvo pasirašomos 2017 metais, o statybų leidimai pradedami gauti tik po metų.
Vilniaus miesto savivaldybės duomenimis, „Gohaus LT“ yra išduoti penki statybos leidimai Pagubėje. Du leidimai išduoti 2018 birželio 8 dieną – Valerijono Protasevičiaus g. 17 ir 19, kiti trys leidimai išduoti 2018 m. rugsėjo mėnesį – toje pačioje gatvėje namams, pažymėtiems numeriais 5, 7 ir 9.
M. Alūza atsakydamas DELFI nurodė, kad šiuo metu Pagubėje yra pastatyti 7 namai iš 15, kurių užbaigtumas siekia 60–70 proc., Trakų Vokėje – du iš trijų namų, o Pavilionyse dviejuose sklypuose yra „užkonservuoti“ dviejų namų pamatai. Visgi, anot jo, reorganizavus veiklą, dabar patys žmonės išsiima statybos leidimus.
Justas Paskačimas, su kuriuo žmonės bendraudavo kaip brokeriu, tarpininku, atsakė:
„Buvo pasirašytos 24 sutartys dėl namų statybos ir šiandien pastatyti 3 namai, o su kitais žmonėmis surastas sprendimas arba jo yra ieškoma. Patys projektai vis dar yra vystomi.“
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija informavo, kad nėra duomenų apie „Gohaus LT“, buvusios „Caelum ventus“, veiklos pažeidimus. Dėl šių įmonių veiklos nebuvo gauta skundų ar pranešimų.
Su DELFI kalbėjęs šaltinis pasakojo, kad tai jau nebe pirma M. Alūzos nekilnojamojo turto (NT) įmonė, kuriai iškeliamas bankrotas.
„Buvo, kad šeima pati dirbo statybų aikštelėje ir statė sau namą. Buvo išlieti pamatai, sudėti, langai, stogai – iki dabar stovi, bet iki praeitų metų nebuvo užbaigta, stovėjo pliki namai, ir toliau buvo pasirašinėjamos sutartys, sakoma, kad per keturis mėnesius pastatys namus, bet jau tada buvo raštų dėl sutarties nutraukimo, dėl sutarties sąlygų nevykdymo. Jau buvo matyti, kad įmonė žlunga, neturi iš ko statyti, bet trindavo rankomis, kai nauja sutartis, nes vėl avansas gaunamas.
Kitiems turėjo mokėti už nuomą. Buvo toks įsipareigojimas – jei per 4–5 mėnesius nepastatai namo, tada žmonės parduoda savo ir eina nuomotis. Tai žmonės buvo maitinami pažadais, pasirašyta daug sutarčių atidėjimų. Bet tai – tik dokumentas: pasirašai, ir niekas nejuda į priekį. Jis kažkaip gauna pinigų, viskam po minimaliai paskirsto, ne tai kad vieną namą pastatytų ir atsiskaitytų su žmonėmis, bet viskam po truputį.
Čia jau trečia tokia pati statybų įmonė, kuri pasiima avansus, žmonių pinigus, užbaigia gal 60 proc. statybų ir iškelia bankrotą“, – DELFI kalbėjo šaltinis G.
Asmuo tikino, kad tuo metu, kai turėjo būti vystomi namų projektai, imtasi kitos veiklos – ekstremalaus dviračio parko prie Saulėtekio įrengimo.
„Tik klausimas, iš kur pinigai? Mums kilo idėja, kad dalis žmonių pinigų nuėjo į tą parką“,– svarstymais asmuo dalijosi su DELFI.
DELFI tikrino šiuos teiginius dėl kitų įmonių bei vystyto socialinio projekto. Registrų centro duomenimis, M. Alūza įsteigė VšĮ „Molynė“ 2018 metų gegužės 2 dieną. Internete skelbiama, kad Vilniaus miesto savivaldybės pasitarime 2018 m. gegužės 28 dieną buvo svarstytas klausimas dėl kalnų dviračių ir aktyvaus laisvalaikio takų įrengimo Dvarčionių miško parko teritorijoje, tarp Moliakalnio ir Plytinės g. Skelbiama, kad buvo nuspręsta pritarti šio parko įrengimui „įvertinus projekto tinkamumą ir VšĮ „Molynė“ sutikus šiuos takus įrengti kaip dovaną Vilniui“. Dviračių parko „Facebook“ puslapyje galima rasti įrašų apie tai, kaip prie parko įrengimo darbų buvo kviečiami prisijungti ir padėti savanoriai. M. Alūza atsakydamas DELFI patikino, kad „Gohaus“ nefinansavo „Molynės“ statybų.
Įvedus Martyno Alūzo pavardę į „Google“ paiešką galima rasti informacijos apie bankroto procedūras įmonėms „Livito projektai“, „Valakampių statyba“, „Gensas“, „Statmė“.
IĮ „Statmė“ buvo įregistruota 2007 metais lapkričio mėnesį. 2009 m. nuspręsta įmonę pertvarkyti į uždarąją akcinę bendrovę. Tais pačiais metais viename internetinių puslapių yra įrašyta anoniminių skundų apie nesumokėtus atlyginimus. 2011 metais Vilniaus apygardos teismas nutarė šiai įmonei iškelti bankroto bylą.
„Valakampių statyba“ įregistruota 2007 metais, o 2011 m. įmonės vadovu išrenkamas Martynas Alūza, vėliau jis tampa ir įmonės valdybos nariu. Registrų centro duomenimis, 2015 m. Vilniaus apygardos teismo prašoma iškelti įmonei bankroto bylą dėl neatsiskaitymo už paslaugas. Prašymas tenkinamas. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 15 dienos nutartyje skelbiama, kad patvirtintas kreditorių sąrašas, bendra suma – 836 329,85 Eur.
Tiesa, iki praeitos savaitės šios įmonės pastatytame name butus pardavinėjo Justas Paskačimas, tačiau dabar skelbimų nebėra. J. Paskačimas atsakymuose DELFI nurodė, kad šie butai vis dar pardavinėjami. VMI duomenimis, įmonės „Valakampių statyba“ statusas – bankrutavusi, o bendrovės skola VMI vis dar sudaro 730 eurų. „Sodros“ duomenimis, skola „Sodrai“ mažesnė nei 100 eurų.
Įmonė „Livito projektai“ įsteigta 2014 metais birželio mėnesį, jos direktoriumi paskirtas Martynas Alūza, 2015 m. įsigijęs ir įmonės akcijas. 2016 m. pasirodo Vilniaus apygardos teismo nutartis dėl bankroto iškėlimo procedūros.
Įmonė „Gensas“ įregistruota 2017 m., 60 proc. akcijų priklauso „Caelum Ventus“ (dabartinė „Gohaus LT“). 2018 m. kovą įmonės direktoriumi paskiriamas Justas Paskačimas. 2019 m. kovo 4 d. Vilniaus apygardos nutartimi iškeliama bankroto byla.
Kaip informuoja VMI, „Gohaus LT“ ir VšĮ „Molynė“ pagal mokesčių inspekcijai pateiktas deklaracijas skolų neturi. Rekvizitai.lt duomenimis, „Gohaus LT“ nuo 2019 rugpjūčio 30 d. iki 2019 rugsėjo 16 d. turėjo 2700 eurų socialinio draudimo skolą.
DELFI teiravosi M. Alūzo, ar yra pavykę atsiskaityti su visais „Valakampių statybos“ kreditoriais, kodėl dar nesusitvarkius su šios įmonėmis skolomis imta plėtoti kitus NT projektus su įmone „Gohaus LT“. Tačiau konkrečių atsakymų į šiuos klausimus nesulaukta.
Kaip tvirtino šaltiniai, tarpininko vaidmenį dėl „Gohaus LT“ statomų namų atliko Justas Paskačimas. DELFI pašnekovai atkreipė dėmesį, kad šiuo metu pradėta vystyti dar viena NT bendrovė „Panelit“. Būtent šią bendrovę dabar J. Paskačimas vysto kartu su M. Alūza.
Šaltinių pasakojimai: tūkstančiai eurų avanso ir nepastatyti namai
DELFI bendravo su 11 asmenų, kurie susidūrė su problemomis atgaunant jiems priklausančius pinigus. Iš 11 tik vienas pašnekovas sutiko būti įvardytas vardu ir pavarde, kiti baimindamiesi prašė likti anoniminiais šaltiniais.
„Jei kas komentuoja, jie pradeda grasinti teismais, kad jūs šmeižiate, mes bandome gelbėti situaciją, o jūs viską griaunate“, – teigia šaltinis A.
Žmonių pasakojimai buvo panašūs. 2017 metais susivilioję pasiūlymais įsigyti namą Pagubėje, Pavilionyse ar Trakų Vokėje pervedė avansus. Iš pasakojimų aiškėja, kad avansų sumos svyravo nuo 5 tūkst. iki net 30 tūkst. eurų. Matydami situaciją, kad namų statybos nevyksta, ne vienas teigia pasirašinėję sutartis ir nukėlinėję terminus, tačiau galiausiai pasiryžę visiškai nutraukti sutartis.
M. Alūzos teigimu, 24 žmonės avansais pervedė apie 350 tūkst. eurų.
DELFI šaltiniai pasakoja apie sklypuose riogsančius tik namų pamatus. Dalis vardija, kad su jais nebebendraujama.
„Jų šūkis buvo, kad namą pastatysime per 60 dienų. Paskui pradėjo aiškinti, kad 60 dienų skaičiuojama nuo tada, kai gaunamas iš savivaldybės leidimas statyti namą. Ir tada tas 60 dienų labai prailgo, nes vis sakė, kad negauna leidimų. Visada kaltino savivaldybę, kad jiems trukdo statyti namus.
Nebuvo taip, kad absoliučiai nieko nevyko. Atrodo, kažkas pradeda judėti, kažkur pamatus išlieja, kažką daro, bet buvo labai sunku suprasti, kas vyksta. Susitinki su Justu Paskačimu, jis vis šneka, kad viskas čia normaliai, nepergyvenkite. (...) Žmonės pradėjo piktintis, viešai rašyti komentarus, kad nėra viskas taip gražu. Susisiekiau su viena mergina, kuri parašė, kad jie nutraukia sutartį ir teismo keliu neįmanoma išsireikalauti iš jų pinigų“, – pasakojo šaltinis A ir pridėjo, kad 2018 m. nutraukus sutartį buvo žadama grąžinti pinigus, tačiau iki šios dienos avansas neatgautas.
„Iš „Aruodo“ sužinojau Justą Paskačimą, jis pradėjo kalbėti, kad bus pastatytas namas, kad viską jau turi, yra projektas, viską įrengs. Aišku, reikia duoti avansą visam tam. Man patiko vieta Pavilionyse, sklypas, sutikau duoti 30 tūkst. eurų. Mes pasiruošėme sutartį, pagal visa tai, kas buvo, namas turėjo būti pastatytas ir atiduotas man su registru 2018 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje. Kaip ir visi, mes norime matyti, kas vyksta, o iš tikrųjų nieko nevyksta. Turėjo dešimt namų pastatyti, matome, kad pradėjo lyginti tą plotą ir nieko daugiau nepadaro. Teismas areštavo viską ir negalima parduoti namo. Noriu eiti į prokuratūrą, policiją prašyt pagalbos, nes mūsų daug žmonių yra nukentėjusių“, – pasakojo šaltinis B.
„Avansą pervedėme 2017 spalio mėnesį, o tas namas net nebuvo pradėtas statytas iki pat dabar. Kaip buvo laukai, taip ir liko laukai. Namas iki 2018 gegužės pabaigos turėjo būti pastatytas. Visuomet su J. Paskačimu bendravome, turėjome rimtą pokalbį, jis labai žadėjo, kad iki rugpjūčio 31 dienos namas bus pastatytas, mes pratęsėme sutartį. Retkarčiais vis nuvažiuodavome pasižiūrėti ir matėme, kad niekas nejudėjo. (…) Paskutinis jų laiškas ir skambutis man buvo ankstyvą pavasarį, jie tą laišką išsiuntinėjo visiems kreditoriams, kuriems yra skolingi, – dėl namų įkeitimo, bet supratau, kad niekam sąlygos netiko, ir jie nebeskambino. Yra žmonių, kurie nuolatos ir Paskačimui, ir Alūzui skambina, bet aš neskambinu, tad bendravimo nėra“, – pasakojo šaltinis C.
„Yra sklypas, tame sklype – tik pamatai. Ir tai be jokių dokumentų, be statybos leidimų ir panašiai. Dėl grąžinimo, tai nereikia būti naiviam. Ten viskas aišku, įmonės situacija aiški, krūva turto areštų, skolų n, nieko nemoka, nežinau, ką jie ten dar apskritai bando padaryti. Reikėtų bankroto procedūrą pradėti, atiduoti administratoriui, parduoti turimą turtą ir grąžinti skolas. (…) Aš jau pasakiau, kad man namo nereikia, man reikia atgauti pinigus. Pasak jų, jie dar bando kapstytis iš esamos situacijos“, – pasakoja šaltinis D.
„Jau mačiau, kad liko pusė metų iki datos, o pamatų net nėra, sklypas neišlygintas, tada skambini ir sakai, kas yra. Čia pavasaris, dar įšalas, dar negalime – ir taip pažadais. Matyt, visiems ta pati situacija. Sakė, kad bus, bet visiškai nieko nėra iki šio laikotarpio. (…) Visa komunikacija vyko tokia, kad čia jūs patys kalti, čia jūs mus skundžiate, nervuojate ir skubinate, mes negalime pardavinėti namų ir neturime jums iš ko atiduoti pinigų.
Aš kas mėnesį ar du mėnesius paskambinu Justui Paskačimui. Tai jis sako, kad čia tuoj bus. Dabar paskutinį kartą skambinau prieš kokias dvi savaites, išgirdau – ko tu man skambini, aš ten jau seniai nedirbu, prie ko čia aš“, – pasakoja šaltinis E.
Problemų kilo ir dėl darbuotojų algų
Šaltinių teigimu, nei pastatytų namų, nei avansų šios šeimos neatgavo. O taip pat ir darbuotojai ilgą laiką laukė nesumokėtų algų.
„Atlyginimai buvo nemokami praktiškai jau nuo pirmų mėnesių. Iš karto vėlavo pirmas atlyginimas, paskui du sumokėti smarkiai vėluojant, o tada – tik pažadai: sumokėsiu kitą savaitę, dar kitą, ir daugiau kaip pusę metų iš viso buvo nemokama. Be to, atlyginimas bankiniu pavedimu buvo pervestas ne iš šitos įmonės sąskaitos, o iš kitos“, – teigė šaltinis F.
Anot šaltinio F, visas projektas buvo piešiamas rožinėmis spalvomis, tačiau visiškai nerealus.
„Gal noras pastatyti ir buvo, bet, žiūrint į marketingą, viskas ten nuspalvinta rožinėmis spalvomis. Žmonės sumoka avansą 10 ar kažkiek proc. ir po trijų mėnesių gauna raktus – apskritai nerealus toks dalykas. Namas net nebūdavo pradėtas statyti, ir tai fiziškai neįmanoma, nes yra ir derinimo dalykų. Sklypas įforminamas tam jau konkrečiam klientui, gauti leidimus gali užtrukti ir 5–6 mėnesius, tai nerealu apskritai pradėti statybą. O jau pažadama už trijų mėnesių raktus duoti. (…) Tiekimo klausimai epizodais nebūdavo sprendžiami, tiekėjai neduodavo medžiagų, nes būdavo kas nors neapmokėta“, – kalbėjo F.
Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) duomenimis, per 2018–2019 m. su „Gohaus LT“ buvo 7 darbo ginčai (2018 m. – 4; 2019 m. – 3). Keturi darbo ginčai dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo teisiniais santykiais susijusių išmokų išieškojimo; du – dėl baudų už DGK sprendimo nevykdymą; vienas – dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu. Visi prašymai buvo patenkinti.
Kitas asmuo pasakoja, kad darbo ginčų komisijos sprendimai nebuvo skundžiami, tad, be neišmokėtų atlyginimų, ėmė kapsėti ir delspinigiai.
„Antstoliai mums nieko nesako, jau nuo praeitų metų spalio mėnesio areštuotos sąskaitos, įmonės turtas – sklypai ir namai. Kaip suprantu, areštuota viskas, kas gali būti. Girdėjau, kad lapkritį ar gruodį darbuotojai rašė prašymą įmonei, iš kurios plaukė Martynui Alūzai finansavimas į jo „Revolut“ sąskaitą. (…) Martynas atsisako kasos išrašus pateikti, antstolė negali matyti mokumo bei nemokumo, negali pasižiūrėti, kiek pervesta, nes tai „Revolut“ sąskaita. Vienintelis žmogus, kuris atgavo avansą, buvo tas, kuris anksčiau kreipėsi į žiniasklaidą“, – pasakoja šaltinis G.
Siūlo taikos sutartį, tačiau pasitiki nebe visi
DELFI šaltiniai tvirtina, kad paskutiniu metu buvo parduotas vienas namas. Už gautas lėšas iš pardavimo sumokėtos algos darbuotojams, liko tik nesumokėti delspinigiai. Taip pat pervesta dalis sumokėtų avansų įmonės klientams.
Šarūnas Jakucevičius, vienintelis pašnekovas, sutikęs būti įvardytas, pasakoja, kad buvo pervedęs 13 tūkst. eurų avansą, sutartis galiausiai nutraukta, bet avansas negrąžintas. Visgi jis tikina nuolat palaikantis ryšį su įmone ir tiki, kad pinigai jam bus grąžinti.
„Mano namas turėjo būti Trakų Vokėje. Jie buvo iš pradžių užtikrinti, kiek žinau, kad gauna finansavimą. Čia informacija iš jų: gauna finansavimus, kurie paskui nutraukti dėl šiek tiek pasikeitusių įstatymų, sugriežtinti finansavimo įstatymai ir viską, ką buvo prisižadėję, sustabdė, tai yra, ką pajėgė tęsti iš skolinamų lėšų. Ir dabar toks dalykas išėjo, kad baigia Pagubę pastatyti, po truputį pardavinėja tuos namus ir grąžina skolas.
Jie bendrauja su antstoliais. Man iš pradžių buvo pasirašę vekselį, kurio laiduotojas buvo pats įmonės vadovas, laidavo savo asmeninėmis lėšomis. Jie visada geranoriškai prašė supratingumo. Sako, kad įvyko tas, ko negalėjo numatyti, ir reikia kažkaip išbristi iš to liūno. Kaip matau, po truputį jie kaip ir brenda iš tos problemos“, – pasakojo Š. Jakucevičius.
Pašnekovas DELFI sakė, kad šiais klausimais bendrauja su Justu Paskačimu. Po kiek laiko perskambinus pasitikslinti, ar už parduotą namą lėšos jį pasiekė, Š. Jakucevičius patvirtino, kad tikrai taip.
„Atėjo pinigų suma, nedidelė. Bet iš pradžių pagal įstatymą su visais darbuotojais turi atsiskaityti, o tik paskui – kreditoriai. Tai nedidelė suma, bet jau atėjo. Šiuo metu, sakė, vyksta tam tikri teisiniai procesai. Jie man planuoja grąžinti turtu, man ir dar keliems kreditoriams. (…) Greičiausiai namą jau pastatytą duos. Namai jau yra pastatyti, Pagubėje“, – DELFI pasakojo pašnekovas.
Tačiau susisiekus su kitais neįvardyti norėjusiais likti klientais, šie tvirtino, kad to, ką gavo, nė negalima vadinti grąžinta dalimi. Jie sakė, kad susigrąžinta suma siekia virš 100 eurų, nors kai kas įvardijo, kad susigrąžino tik kiek virš euro.
„Man tos sumos pavadinti dalimi net neapsiverčia liežuvis. Ta suma padengs antstolio įmoką. Realiai nieko čia nėra“, – teigė šaltinis A.
„Mes nelaikome, kad tai kažkoks grąžinimas. Tai yra centai, palyginti su tuo, kiek sumokėta. Tai absoliučiai net nepadengia išlaidų antstoliams“, – kalbėjo kitas šaltinis H.
Šiuo metu su avanso neatgaunančiais klientais yra tariamasi dėl taikos sutarties. Kiek pasakoja pašnekovai, jiems siūloma tapti bendraturčiais sklypo ar namo, jį kartu parduoti ir taip susigrąžinti savo lėšas. Tačiau toks pasiūlymas tinka tikrai ne visiems.
„Man žinomi siūlymai pasirašyti taikos sutartį, bet, kiek teko konsultuotis su teisininkais, nė vienas nepatarė to daryti, nes šis variantas labai rizikingas. Tai atsakymas į Jūsų klausimą, ar man tinkamos sąlygos, – ne. Matote, taikos sutartis teisiškai siūloma, kai pusės dėl ko nors nesutaria, šiuo atveju nesutarimų nėra, tiesiog jie nevykdo savo įsipareigojimų.
Pasirašius taikos sutartį tiesiog pripažintum, kad neturi pretenzijų. Kitas dalykas, taikos sutartyje numatytas atsiskaitymas po pardavimo, o turtas, namas užregistruojamas 6 asmenims, paskui vienas iš jų nuperka penkias likusias dalis namo iš likusių penkių savininkų. Man įdomu, ką tas vienas asmuo darys su savo namu toje statybvietėje, jeigu ten daugiau niekas ir nebevyks...
Be taikos sutarties, daugiau nebuvo jokių siūlymų. Jie patys jokios informacijos neteikia, jeigu neskambini ir nesiteirauji, o paskambinus, kaip visada, būna pažadų, kad po poros savaičių atnaujins statybas. Ir taip jau virš 2 metų „atnaujina“ statybas“, – pasakojo kitas šaltinis I, paminėjęs, kad dar negavo dalies ir už pirmąjį įmonės parduotą namą.
Kiti kalbinti asmenys antrino, kad siūlomas variantas jiems netinka.
„Bando pasirašyti taikos sutartį, pagal kurią įsipareigos mums grąžinti nuosavybę, būtume keli bendraturčiai tam tikros nuosavybės. Taip bando susitarti, bet tas procesas stovi, niekas nejuda, klausimų papildomų iškilę, iki galo atsakymų negauname. (…) Tokios kalbos, kad grąžintų pinigais, o ne turtu, net nėra“, – kalbėjo šaltinis H.
„Su jais tūkstantį kartų apie viską bendrauta, daug girdėjome pasiūlymų, kurie niekur nenuvedė, ir taikos sutarčių pasirašytų, kurios nieko nedavė. Aš galiu šnekėtis, bet kiek aš tikiu ir kiek tikiu idėjos įgyvendinimu... (…) Taip, ir mums toks pasiūlymas buvo, bet vertinu tai labai skeptiškai. Mano galva, tai nerealu padaryti. Jie turi žmonių sutikimus gauti, vadinasi, kažką kitą kitiems kreditoriams siūlyti“, – kalbėjo šaltinis A.
Susisiekus su dar vienu asmeniu, nenorėjusiu likti įvardytu, šaltiniu J, DELFI išgirdo, kad iš viso nieko nėra žinoma apie siūlomą taikos sutartį ir iš pačios įmonės žinių nesulaukė nuo praeitų metų rudens. Paskutinės naujienos apie grąžintiną mažą pinigų sumą pasiekė tik iš antstolės.
M. Alūza atsakydamas DELFI nurodė, kad visoms suinteresuotoms pusėms, tarp jų ir klientams, jau grąžinta beveik 200 tūkstančių eurų, su septyniais klientais bus pasirašyta taikos sutartis, o su kitais šiuo metu dar vyksta derybos. Anot jo, jie visuomet pasiekiami klientams.
Apie skolas praneša ir įmonės
Puslapyje rekvizitai.lt, atsiliepimų skyrelyje, apie įmonę „Gohaus LT“ galima rasti ir nuomonių.
Vieną jų dar rugpjūčio 14 dieną paliko įmonė „ATP Grupė“.
„Įmonė, nevykdanti įsipareigojimų. Buvo suteikta paslauga, atsiskaitė suma be PVM, žadėjo sumokėti kitą dieną. Praėjo 3 mėnesiai, o pažadai neįvykdyti. Ragelio nekelia, į el. laiškus nereaguoja, registruotų laiškų neatsiima“, – parašyta atsiliepime.
Susisiekus su įmonės „ATP Grupė“ direktore Vaida Pikciūnaite, gautas patvirtinimas, kad įmonė „Gohaus LT“ vis dar skolinga ir nelinkusi bendrauti. Nesumokėtas yra pridėtinės vertės mokestis (PVM) už paslaugas – 189 Eur.
Kitą atsiliepimą palikusi įmonė „Sirena LT“ dėl nesumokėtos beveik 3 tūkst. eurų sumos už suteiktas apsaugos paslaugas.
„Teikėme apsaugos paslaugas Pagubėje. Mes ten dirbome truputėlį gruodį, sausį ir vasarį, bet ne visus mėnesius. Savaitgaliais būdavo. Per tuos tris mėnesius susidarė apie 3 tūkst. eurų suma. Nuo to laiko jie visiškai neapmokėjo nė vienos sąskaitos.
Vengia, nekelia ragelių. Neįmanoma bendrauti, turbūt reikia važiuoti, kolegą siunčiau, tai niekur nieko nerado. Nesuprantu tokios įmonės. Būna, ir mes turime bėdų, sunkiai verčiamės kartais; atsiranda tokių kaip „Gohaus LT“ įmonių, tada ir mums padeda blogai gyvent. Faktas tas, kad kažkaip kalbi, prašai atidėjimo, darai skolos grafiką“, – DELFI pasakojo įmonės direktorė Rita Gavrilovienė.
Kaip pasakoja verslininkė, ji pati nesulaukia atsakymų nei į elektroninius laiškus, nei į skambučius. Tik kai skambina iš kito numerio, jai atsiliepia.
„Paskutinis kartas, kai šnekėjau, tai buvo gal prieš tris savaites. Sako, mes padarėme pavedimą, bet mokėsime dalimis, nes nėra pinigų. Sakau, gerai, pasidarom skolos grafiką. Sako, pirmadienį pasidarysime skolos grafiką, o dabar aš jau padariau jums pavedimą iš „Revolut“ banko. Klausiau, kada mes gausime pavedimą iš to banko, atsakė, kad pirmadienį turėtumėme gauti. Tai jau turbūt trečias ar ketvirtas pirmadienis, kai turėjome gauti. Kai iš to „Revolut“ negavom, norėjau skolos grafiką pasidaryti, jam skambinau, galvojau, gal atsilieps, nes žmogus jau vieną kartą atsiliepė, bet skambinau iš savo numerio ir – nieko“, – teigė R. Gavrilovienė ir prideda, kad dabar svarsto kreiptis į teisininkus ir bandys atgauti pinigus teisiniu keliu.
„Gohaus LT“ vadovas M. Alūza: dedame dideles pastangas
„Gohaus LT“ vadovas Martynas Alūza nurodė, kad DELFI siunčiamų klausimų yra daug, tad tiesiog norėtų pateikti savo poziciją, kurioje turėtų būti DELFI dominantys atsakymai. Jis pageidavo, kad atsakymai būtų pateikti visi ir neredaguoti.
Tad pateikiame visą ir neredaguotą M. Alūzos komentarą:
Dėl „GoHaus“ projekto
Projektą vystyti pradėjome 2017 metų vasarį. Susitarėme su partneriais, kad jų sklypuose statysime namus, o tuomet pirksime tuos sklypus su namais ir parduosime juos klientams.
Pradėjome reklamą, pritraukėme klientų. Žmonės rinkosi sklypus, mokėjo avansą ir tuomet pradėdavome projektavimą pagal kliento poreikius. „GoHaus“ yra namas surenkamas iš gamykloje pagamintų gelžbetoninių panelių. Iki „GoHaus“ rinkoje tokio produkto individualių namų rinkoje nebuvo ir iki šiol nėra.
Problemos prasidėjo, kai dėl architektų klaidos nebuvo laiku užsakytos susisiekimo sąlygos, o gautose sąlygose atsirado naujas reikalavimas suprojektuoti ir įrengti asfaltuotą gatvę iki statybos leidimų gavimų. Taip planuotu metu negavome statybų leidimų namams, už kuriuos buvo sumokėtas avansas. Iš pradžių planavome statybos leidimus namams gauti 2017 m. rugsėjį. Paaiškėjus, kad to nebus, informavome klientus apie statybų atidėjimą pusmečiui. Galiausiai, statybos leidimus gavome 2018 m. gegužę, tačiau tuomet jau susidūrėme su kitais klausimais, nes finansavimo apimtis buvo sumažinta.
Tuomet klientai pradėjo piktintis, ir juos puikiai suprantame. Ieškojome išeičių, kalbėjomės su jais, neskelbėme bankroto ir šiuo metu po truputį judame į priekį, užbaigdami projektą ir nuolat informuodami klientus apie progresą. Reorganizavome veiklą, dabar jau patys žmonės išsiima statybos leidimus, mes užsiimame tik statybų valdymu.
Šiandien Pagubėje yra pastatyti 7 namai iš 15, kurių užbaigtumas siekia 60-70 proc. Trakų Vokėje pastatėme du iš trijų namų, o Pavilionyse dviejuose sklypuose yra užkonservuoti dviejų namų pamatai.
Šiuo metu pagrindinis mūsų tikslas yra išspręsti problemas ir tęsti veiklą toliau. Šiuo metu esame grąžinę kreditoriams, tarp jų ir klientams, beveik 200 tūkstančių eurų. Išspręsti visus klausimus dedame dideles pastangas.
Dėl „GoHaus“ veiklos
Visada buvome atviri, nuolat komunikavome su klientais, informavome juos apie atsiradusias problemas, kartu ieškojome sprendimo būdų, netrukus pasirašysime taikos sutartį su keliais klientais.
Visą įmonės finansinę apskaitą vykdome skaidriai, visose įmonės sąskaitose, tarp jų ir įmonės sąskaitoje „Revolut“, esančios lėšos, įplaukos ir pavedimai yra apskaitomi.
Didelių įsiskolinimų paslaugas teikusioms įmonėms neturime, nes dažnai už jas mokėjime avansu. Su tiekėjais, kuriems liko įsiskolinimai, nuolat kalbamės ir informuojame apie situaciją.
Dėl santykių su „GoHaus“ klientais
Mes suprantame mūsų klientų susirūpinimą, todėl nuolat kalbamės su jais ir žingsnis po žingsnio sprendžiame problemas. Kalbame apie 24 žmones, kurie avansu pervedė apie 350 tūkst. eurų.
„GoHaus“ tuo metu buvo nupirkusi sklypų už maždaug 400 tūkst. eurų. Visada turto ir įsipareigojimų santykis buvo teigiamas.
Pasikartosiu, visoms suinteresuotoms pusėms, tarp jų ir klientams, jau grąžinome beveik 200 tūkstančių eurų. Su septyniais klientais radome sprendimą ir artimiausiu metu pasirašysime taikos sutartį, o su dar kitais šiuo metu vyksta derybos. Visada bendravome su klientais ir buvome pasiekiami. Jei nebūtume pasiekiami, tuomet juk nebūtų taikos sutarčių ir derybų.
Dėl santykių su „GoHaus“ darbuotojais
Suprantame buvusių darbuotojų susirūpinimą. Dėl aukščiau aprašytų problemų, turėjome priimti sunkų sprendimą ir atsisveikinti su dalimi darbuotojų, nes neturėjome galimybių juos išlaikyti. Tiesa, jog atsiskaitymas su jais vėlavo, tačiau šiuo metu visi atlyginimai ir kompensacijos yra išmokėti ir dabar esame buvusiems darbuotojams skolingi tik nedidelius susikaupusius delspinigius.
Dėl santykių su Justu Paskačimu
Justas Paskačimas yra ilgametis darbuotojas, su kuriuo susiklostė verslo partnerystė. Šiuo metu jis nedirba „GoHaus“, tačiau kartu vystome UAB „Panelitas“.
Dėl „Molynės“ projekto
„Molynė“ yra socialinis projektas, kuriame dalyvauja aplinkinių namų gyventojai ir dviratininkų bendruomenė. Tai kokį rezultatą matome dabar, buvo per kelis metus atlikta šių bendruomenių rankomis, savanorišku darbu. Pats jam skiriu daug savo laisvalaikio, daugybė vasaros savaitgalių praleista kasant ir statant „Molynėje“. Bendrovė „GoHaus“ tikrai nefinansavo „Molynės“ statybų.
Paskačimas: tikėjome projektu
DELFI taip pat susisiekė su J. Paskačimu. Jis teigė, kad „Gohaus LT“ įmonėje dirbo nuo nuo 2017 m. vasario iki 2018 m. spalio 11 dienos. Anot jo, įmonė jam neliko skolinga.
„Nesklandumų pirmiausia kilo tuomet, kai subrangovai ir projektuotojai pavėlavo gauti statybų leidimus. Tai lėmė grandininę reakciją, kurią sudarė įgyvendinimo vėlavimas, dėl to – ir projekto finansavimo sutrikimai bei galiausiai – klientų susirūpinimas.
Su klientais yra komunikuojama, jie visi žino esamą situaciją. Sutarčių atidėjimas vykdavo su priežastimi, žmonėms buvo pasakoma, kodėl taip atsitiko. Procesai vyksta, su žmonėmis yra pasirašomos taikos sutartys, randami sprendimai, tad anksčiau ar vėliau situacija išsispręs. Labai apmaudu, kad žmonėms kilo tiek nepatogumų, nes projektu labai tikėjome. Taip pat tvirtai tikime, kad viską sutvarkysime iki galo.
Su visais klientais Martynas bendrauja bei atsako į visas jų užklausas. Tikrai nepamenu atvejo, kad kažkam nebūtų atsakyta ar nebūtų susitarta. Gal kiek mažiau bendraujame su žmonėmis, su kuriais yra sutarta dėl taikos sutarties, bet tik todėl, kad turime išspręsti problemas su tais, su kuriais tokios sutartys tik derinamos“, – teigė J. Paskačimas.
Jis taip pat paantrino, kad su M. Alūza bendradarbiauja vykdant tam tikrus projektus, pavyzdžiui, UAB „Panelit“.
Pasiteiravus, su kiek iš viso žmonių buvo pasirašytos sutartys dėl namų statybos ir ar bent vienam iš jų buvo pastatytas namas, gautas atsakymas:
„Buvo pasirašytos 24 sutartys dėl namų statybos ir šiandien yra pastatyti 3 namai, o su kitais žmonėmis surastas sprendimas arba jo ieškoma. Patys projektai vis dar yra vystomi.“
Advokatas: yra keli būdai, kaip galima bandyti atgauti avansą
DELFI kreipėsi ekspertinio komentaro į „Jurex“ advokatų kontorą: kokia yra išeitis tokiu atveju klientams, kurie sumokėjo avansus, tačiau jų negali atgauti. Komentarą sutiko pateikti „Jurex“ advokatas Artūras Vaišvila.
Pasak jo, vienareikšmiško atsakymo dėl realiausios žmonių galimybės atgauti už statomus namus sumokėtus avansus nėra. Labai daug priklauso nuo pačios faktinės situacijos, susijusios su įsipareigojimų neįvykdžiusios įmonės vykdomu projektu, jo būkle, įsipareigojimų neįvykdymo priežastimis ir kt.
„Statybų veikla yra sudėtingas ir ilgas procesas, o statytojo prisiimtų įsipareigojimų iki konkretaus termino pastatyti namus neįvykdymas gali būti nulemtas įvairiausių priežasčių, kurios nebūtinai susijusios su statytojo nesąžiningumu ar siekiu apgauti kreditorius. Statybų vykdymo metu gali pasitaikyti įvairių nesklandumų, susijusių su poreikiu keisti ar tikslinti parengtą projektą, pasamdytų statybininkų prisiimtų įsipareigojimų nevykdymu ar netinkamu vykdymu, o tai taip pat gali lemti ne tik vėlavimą, bet ir statybų pabrangimą. Nuo to priklauso, koks konkrečiu atveju būtų realiausias ir veiksmingiausias būdas kreditoriams atgauti jų sumokėtus pinigus (avansus) ar bent jų dalį.
Be abejo, kad geriausias patarimas (nors ir šiuo atveju jau pavėluotas) būtų visas aplinkybes dėl statybų ir vykdomo projekto (kas statytojas, iš kokių lėšų statoma (banko, ar savų), kas generalinis rangovas, kokia statytojo istorija, kiek darbuotojų turi, ar nebuvo pradelsta įsipareigojimų „Sodrai“, kas statytojo vadovai ir ar neturėję vadovai jau anksčiau panašių nesėkmingai pasibaigusių projektų, kas yra statytojo akcininkai ir ar nedalyvavę jau jie anksčiau kokiame nors nesėkmingai pasibaigusiame projekte ir t.t.) išsiaiškinti iki sutarties pasirašymo ir avanso sumokėjimo, kad būtų galima pasirašyti sutartį su kiek įmanoma daugiau saugiklių, apsaugančių nuo įvairių rizikų“, – komentuoja advokatas.
A. Vaišvila įvardija, kad yra keli būdai, kuriais galima bandyti naudotis, norint atgauti pinigus. Kaip pavyzdį jis nurodo šiuos keturis būdus:
- kreipimasis su ieškiniu į teismą dėl sumokėto avanso priteisimo,
- taikos sutarties su statytoju sudarymas,
- kreipimasis į teismą dėl bankroto bylos statytojui iškėlimo,
- įmonės restruktūrizavimas ir kt.
„Kreipimasis į teismą su ieškiniu dėl avanso priteisimo. Sudarytų sąlygas, teismui ieškinį patenkinus, kreiptis į antstolį dėl avanso išieškojimo iš statytojo priverstine tvarka. Jei statytojas turi pakankamai turto, iš kurio galima vykdyti išieškojimą, toks teisių gynimo būdas užtikrintų sumokėtų avansų susigrąžinimą. Galima sakyti, kad šiuo atveju iš tiesų galioja posakis „kas pirmesnis, tas gudresnis“.
Kitas galimas avanso atgavimo ar namų, už kuriuos sumokėti avansai, įgijimo variantas yra taikos sutarties su statytoju sudarymas.
Taikaus susitarimo su statytoju pasiekimas galėtų būti naudingas kreditoriams. Tokiu atveju netgi egzistuotų galimybė išsiderėti kreditoriams palankesnes sąlygas (pvz., dėl galutinio atsiskaitymo už namus termino ar nuolaidų už turtą ir kt.).
Tačiau reikia įvertinti, kad jei taikos sutartis nevykdoma, tai leidžia tik greitesne nei bylinėjimosi teisme tvarka kreiptis į antstolį. Bet išieškojimo procedūra bus tokia pati, kaip ir nurodytu pirmuoju atveju.
Dar vienas galimas susidariusios situacijos sprendimo variantas yra kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo būtų sustabdomas turto realizavimas ir (ar) įmonės skolų grąžinimas. Įsiteisėjus nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonei draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo ir kt. Taigi, bankroto bylos įmonei iškėlimas sudarytų sąlygas bent jau išsaugoti esamą įmonės turtą ir iš šio turto (jei įmonė turto turi) padengti nors dalį kreditorinių reikalavimų.
Įmonės restruktūrizavimas. Bankroto alternatyva. Įmonės restruktūrizavimas – procesas, kurio metu siekiama „gelbėti“ laikinų finansinių sunkumų turinčią įmonę, t. y. įmonei sudaromos sąlygos išsaugoti ir plėtoti veiklą, grąžinti skolas, atkurti mokumą bei išvengti bankroto, o kartu įmonės kreditoriams tai būna bene vienintelis kelias išsaugoti ar atgauti savo sumokėtus avansus. Tai veiksminga priemonė sustabdyti kreditorių lenktynes, kuris pirmas paduos įmonę į teismą dėl skolos ar bankroto jai iškėlimo, kas realiai galutinai sužlugdytų net ir dar veikiančią bei gyvuojančią įmonę.
Kreditorių ir statytojo susitarimas. Tai labai panašus atvejis kaip taikos sutartis. Tačiau šiuo atveju būtų didesnis aiškumas dėl faktinės situacijos ir mažesnė rizika, kad vienam kreditoriui, susitarus su statytoju, kitas su juo nesusitars ir vis tiek pradės įvairius teisinius žingsnius, kurie apribos įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus, o kartu ir apribos ar užkirs galimybę kreditoriams atgauti savo pinigus ar vis dėlto tikėtis pastatyto namo.
Išieškojimas iš įmonės valdymo organų ar akcininkų. Tam tikrais atvejais, įmonei neturint pakankamai turto kreditorių reikalavimams padengti, už įmonės skolas kreditoriams gali būti pripažinti atsakingais ir įmonės valdymo organų nariai arba akcininkai.
Pavyzdžiui:
- paaiškėjus, kad įmonės bankrotą lėmė sąmoningas blogas įmonės valdymas, bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu. Tokiu atveju įmonės valdymo organo nariai, kurių veiksmai lėmė įmonės negalėjimą įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų, atsako prieš trečiuosius asmenis pagal juridinio asmens prievoles savo turtu solidariai;
- nustačius, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais dėl įmonės akcininkų (įmonės dalyvio) nesąžiningų veiksmų, įmonės dalyvis gali būti pripažintas subsidiariai atsakingu už įmonės prievoles CK 2.50 str. pagrindu;
- jei paaiškėtų, kad, įmonei tapus nemokia, įmonės vadovas ar akcininkai laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, egzistuotų pagrindas reikalauti iš jų atlyginti žalą, kreditorių patirtą dėl pavėlavimo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Taigi, sprendimų, kokių veiksmų reiktų ar galima būtų imtis kiekvienu konkrečiu atveju, galėtų būti įvairių. Reikia išsamiai išnagrinėti, įvertinti ir pasverti susiklosčiusią faktinę ir teisinę situaciją. Nes bet koks neteisingas ir skubotas sprendimas gali sukelti negrįžtamų neigiamų pasekmių, pvz., žmonės neatgaus avanso“, – įžvalgą pateikė advokatas.
