Ateiti pasitikrinti labiausiai patariama vyresnio amžiaus žmonėms. Išsiplėtusi aorta iki 50 metų – išimtinis atvejis, susijęs su paveldėjimu, tad, jei žinote, kad šeimos nariai turėjo šią problemą, taip pat patariama ateiti pasitikrinti. Ypač patariama ateiti sulaukusius 65 metų.
Taip pat ypač suklusti turėtų daugelį metų rūkantys; didesnę rizika sirgti turi vyrai. Hipertenzija – vienas iš faktorių, sukeliančių aortos aneurizmą.
Aorta yra pati stambiausia organizmo elastinė arterija, kuri yra skirstoma į krūtininę ir pilvinę. Jai išsiplėtus (normalus dydis iki 3 cm) be jokio aiškaus įspėjimo ji gali plyšti ir taip staigiai nusinešti gyvybę.
Kas yra aorta ir kokia tyko rizika?
Plyšusi aorta dažniausiai būna aortos aneurizmos (išsiplėtimo pasekmė).
„Aortos aneurizma yra slapta liga. Įprastai ji nesukelia jokių simptomų, randama visiškai atsitiktinai, dažniausiai kito patikrinimo metu“, – sako Santaros klinikų kraujagyslių chirurgas A. Skrebūnas
Normalus pilvinės aortos diametras – 1,8-2 cm, rizika jai plyšti padidėja tada, kai aorta vyrams padidėja iki 5,5 cm, moterims – 5 cm.
„Jei tokia aorta suplyšta, rizika, kad žmogus neišgyvens, visam pasaulyje siekia iki 80 proc., – sako gydytojas. – Plyšus aortai nedaug kas gyvi pasiekia gydymo įstaigą, o gydymo įstaigą pasiekusių žmonių, kurie išgyvena – kas antras.“
Chirurgas sako, kad ši liga progresuoja lėtai, eiga kiekvienam žmogui yra įvairi ir priklauso nuo daugybės veiksnių.
Kol aorta nėra padidėjusi iki 5,5 cm, iki tol intervencinis gydymas nėra siūlomas, nes operacija yra rizikingesnė net už mirties riziką turint aneurizmą.
Gydytojas sako, kad plyšusi aorta dažnai būna nenustatyta mirties priežastis.
„Yra dalis žmonių, kuriems aortos aneurizma yra nenustatoma, žmonės miršta ir iki galo nežinoma, kodėl mirė. Žinoma, nebūtinai miršta nuo tos ligos, bet manome, kad yra tokių neatrastų atvejų“, – sako chirurgas.
Jei aorta plyšta, nugaroje ar pilve juntamas aštrus skausmas, žmogus gali prarasti sąmonę, jo kraujo spaudimas tampa labai žemas, gali atsirasti kojų skausmai. Kraujas išsilieja į aortos sienelę ir žmogus gali mirti.
Rūkymo atsisakyti tuoj pat
A. Skrebūnas sako, apskritai, pagrindinis kraujagyslių priešas – rūkymas. Tyrimai rodo, kad metus rūkymą rizika didėti aortai mažėja.
„Kai yra nustatoma pilvo aortos aneurizma, o operacinio dar nereikia, medikų tikslas – kad aneurizma nedidėtų“, – sako kraujagyslių chirurgas.
Norint mažinti aortos aneurizmos riziką, taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į cholesterolio kiekį kraujyje, kraujospūdžio reguliavimą.
Aortai padidėjus, didelis fizinis krūvis negalimas, nes tai irgi gali didinti didėjimo riziką, bet lengva fizinė veikla yra reikalinga.
Gydytojas sako, kad daug kas yra užkoduota mūsų genuose ir tik tam tikri faktoriai prisideda, kas paskatina, prevencinės priemonės kartais bejėgės, tad patariama tikrintis.
„Gyvenimo būdas – nuolatinis lėkimas, nuolatinis stresas, visai kraujagyslių sistemai nėra draugas“, – sako chirurgas.
Kai kuriose Vakarų šalyse yra prevencinės programos dėl aortos aneurizmos, tai valstybei kainuoja labai daug. Lietuvoje tokios programos kol kas nėra, tačiau chirurgas sako, gal ateityje bus. Tad kol kas gydytojai kviečia į vienadienę pasitikrinimo akciją.
Rugsėjo 19-oji yra Pasaulinė aortos diena. Rugsėjo 20 d. šia proga Katedros aikštėje bus įrengta speciali palapinė, kur kiekvienas norintis galės pasitikrinti, ar neturi išsiplėtusios pilvo aortos. Tyrimas echoskopinis, neinvazinis. Planuojama pradžia nuo 12:00 iki 18:00.
Pagrindinės informacija apie Pilvo aortos aneurizmą:
a) Lietuvoje diagnozuojama 4 kartus mažiau plyšusių ir neplyšusių pilvo aortos aneurizmų, nei turėtų būti pagal populiaciją – šie žmonės miršta be diagnozės ir nesulaukę tinkamo gydymo.
b) Daugelyje vakarų Europos šalių yra nemokamas pilvo aortos aneurizmos skriningas. Lietuvoje to nėra. Tai yra daugiau vyrų liga. Vyrai Lietuvoje gyvena vieni iš trumpiausiai Europoje.
c) Laiku diagnozavus, gydymo rezultatai yra labai geri. Plyšus pilvo aortos aneurizmai mirštamumas yra apie 60 proc..
