„Aš žinau gyventojų nuomonę ir jau prieš dvejus metus būdavo nevieša diskusija. Dabar ji pasidarė viešesnė. Kiek kalbame su žmonėmis visose gyvenvietėse, tikrai aš daug jų apvažiavęs, tai vienareikšmiškai pasisako žmonės, ko jie bijo. Jie bijo didesnių mokesčių, papildomų apribojimų. Tai ir pasakysiu paprastai, kol žmonės nebalsuos už tokį sprendimą, tai tas sujungimas ir nebus įmanomas“, – LRT radijo laidai „Ryto garsai“ sakė Seimo vadovas.
V. Pranckiečio teigimu, pirmiausia, reikia išspręsti ekonominius, socialinius bei susisiekimo klausimus tarp Kauno miesto ir rajono seniūnijų. Tuomet, pasak V. Pranckiečio, klausimo dėl teritorijų plėtimo net nekiltų.
„Apklausa buvo, matyt, tik 1999 metais, kas kur turėtų būti. Ten irgi buvo pasisakyta, kad ne, nesijungiame (...) Normalu, kad tos diskusijos vyksta, dabar yra problemų dėl autobusų sandūros. Vieni važinėti gali rajone, kiti gali važinėti mieste. Vieningas bilietas nelabai gali veikti. Tai man atrodo, reikėtų tuos ekonominius, darželių, mokyklų, atsiskaitymo tarpusavyje klausimus spręsti. Tuomet ir nekiltų klausimų, ar reikia suvienyti teritorijas“, – teigė V. Pranckietis.
Kaip ELTA jau skelbė, Kauno miesto tarybos valdančioji dauguma, nepaisydama opozicijos ir piketą surengusių Kauno rajono gyventojų prieštaravimų, priėmė sprendimą dėl galimybės keisti savivaldybės teritorijos ribas. Miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Pauliaus Kero teigimu, bus suteiktos sąlygos Kauno rajonui integruotis į miestą ir kartu spręsti dabar iškylančias susisiekimo, švietimo bei kitas problemas.