Vieni žinomi žmonės savo atžalas stengiasi paslėpti nuo viešumos, o kiti – priešingai, vedasi į įvairius renginius, laidas, nevengia publikuoti jų nuotraukų ir vaizdo įrašų. Kaip manote, kokį poveikį viešumas turi vaiko raidai ir asmenybės formavimuisi?
Viešumas gali turėti dvejopą poveikį vaiko raidai ir asmenybės formulavimuisi. Vieni gali tapti arogantiški ir į visus kitus žiūrėti tarsi „iš aukšto“, kiti gali tapti labai supratingi bei žinantys pinigų ir žinomumo vertę: kaip sunku juos uždirbti, kaip sunku tapti garsiu ir kad dar sunkiau išlikti aukštumose, neprarasti populiarumo.
Ką jaučia vaikas, kuris jau sugeba suvokti, kad yra žinomų tėvų atžala?
Šioje situacijoje labai svarbus tėvų vaidmuo. Jie turėtų nemažai kalbėtis su vaikais, kad populiarumas – tai didelė atsakomybė: jei vaikas per daug tuo giriasi – gali sau net pakenkti, gali prarasti gerus draugus, įsigyti netikrų. Juk daugelis galvoja, kad jei esi populiarus, tai ir turtingas.
Žinoma, vaikas gali jaustis labiau pakylėtas ar net geresnis už kitus, bet jei tėvai geba vaikui paaiškinti, kokia atsakomybė yra, kai esi populiaraus žmogaus vaikas – tai jausmai ir emocijos neturėtų skirtis nuo tų vaikų, kurių tėvai ar jie patys nėra populiarūs.
Ar žinomų žmonių atžalos gali būti aikštingesnės, kaprizingesnės dėl to, kad jų tėvai – puikiai visuomenėje atpažįstami asmenys?
Kaip jau minėjau, tai gali būti, dažnai ir būna, bet tai tik tėvų pastangų nebuvimas. Tėvai turi būti autoritetas ir gebėti vaikams įdiegti savo vertybes, o ne norą didžiuotis populiarumu.
Kaip manote, su kokiais iššūkiais tenka susidurti mokyklinio amžiaus vaikams, kurių tėvai yra garsūs?
Visų pirma, tie vaikai turi parodyti, kad jie nėra kokie nors tai žmonės, kurių negalima net paliesti ar pakalbinti. Jie turi įrodyti visiems, kad yra lygiai tokie patys vaikai, kaip ir kiti. Žinoma, nemažas vaidmuo tenka ir prieš pedagogus. Kai kurie vaikai gali imti naudotis tėvų populiarumu ar socialiniu statusu. Reikia nepamiršti, kad visada yra dvi grupės vaikų: vieni norės parodyti, jog yra įtakingi, o kiti priešingai - norės visko pasiekti patys. Ir, mano nuomone, ateityje geriau seksis ir geriau jausis tie, kurie pasiekė viską savo jėgomis.
Ar jie gali justi mokykloje didesnį spaudimą iš pedagogų?
Manau, daug kas priklauso nuo pedagogų, bet man labiau žinomos situacijos, kai spaudimą jaučia pedagogai.
Gal dažniau tampa ir bendraamžių patyčių aukomis? Ar, priešingai, traukos centru, su kuriuo visi nori draugauti?
Manau, kad daugelis tampa traukos centru, retai kada - patyčių objektu. Patyčių objektu gali tapti tie, kurie per daug ypatingai demonstruoja esantys žinomų tėvų vaikai. Tačiau tvirtai taip teigti irgi negalima, nes gyvenime visko nutinka ir niekada negali žinoti, ar tai pastūmės kitus vaikus naudoti patyčias, ar išnaudoti patį vaiką.
Pakalbinus žinomų vaikų mamas ir paklausus, kaip aplinkiniai ir patys vaikai vertina ir priima tėvų žinomumo faktą, atsakymai ir patirtys pasitaikė ganėtinai skirtingos. Grupės „69 danguje“ narė, dainininkė Ingrida Martinkėnaitė sakė, kad jos dukra nesureikšmina to, jog mama atpažįstama visuomenėje.
„Kiek žinau, dukrai netenka susidurti su išankstinėmis nuostatomis. Ji turi savo nuomonę ir aš neskatinu jos naudotis socialiniais tinklais. Taip pat ir pati jos neafišuoju, nepublikuoju spaudai. Ji gyvena ramų vaikišką gyvenimą ir nelabai kas tą žinomumą sureikšmina. Jos klasiokai ją žino seniai ir priima tokią, kokią yra. Ji ir pati to neakcentuoja, nesididžiuoja“, – DELFI pasakojo dainininkė Ingrida Martinkėnaitė.
Ji teigė, kad leidžia dukrai pačiai nuspręsti, kokia ji nori būti, kaip save pristatyti kitiems, kaip elgtis ir bendrauti.
„Iš mokytojų taip pat nepatiria jokio spaudimo. Aš ir pati kalbuosi su jais, ir namuose gyvenimas yra vienas – ten mama yra mama, bet mokytojai ir jos socialinis gyvenimas mokykloje yra visai kas kita. Čia ji pati turi kurti savo paveikslą ir pateikti save kaip asmenybę, pati nuspręsti kas ir kaip ją matys, kaip priims“, – sakė Ingrida.
Atlikėja pasakojo, kad dukra neturi problemų ir gerai visur pritampa, nes nuo pat mažų dienų lankė įprastas mokymo įstaigas. Jose niekas nelaikė mergaitės privilegijuota, netaikė jai išlygų, tad tai padėjo atrasti kalbą su bendraamžiais ir užkirto kelią susiformuoti rožiniam burbului, kuriame ji jaustųsi esanti kitokia nei draugai.
„Nuo vaikystės ji lankė įprastą darželį, įprastą padinę mokyklą, o dabar eina į tokią pat įprastą gimnaziją. Ji neturėjo jokių privilegijų nuo pat vaikystės, nes aš laikiausi nuomonės, jog bet kuriuo atveju jai reikės gyventi įprastoje bendruomenėje ir visuomenėje, todėl čia ir turi būti. Nereikia pradėti nuo ypatingų darželių, nes kitaip ir gyventų tame lopšyje. Visiškai nesigailime pasirinkę tokią poziciją, nes dabar ji puikiai pritampa visur ir neturime jokių problemų“, – tikino ji.
Atlikėjo Donato Montvydo žmona Veronika Montvydienė teigė, kad žinomumas tikrai turi įtakos visos jų šeimos vertinimui. Ji neslėpė ir to, kad pastebėjo, jog Lietuvoje viskas neretai turi kelis konkrečius atskaitos taškus – tai socialinis statusas ir finansinė padėtis.
„Žinomumas tikrai turi įtakos. Dar neišsiaiškinau, geros ar blogos, bet faktas, kad turi. Dar neišsigryninau, ar tai labiau kenkia, ar padeda, nes vaikai yra maži. Be to, Lietuva apskritai yra tokia šalis, kurioje stipriai vadovaujamasis tokiais rodikliais kaip finansinė padėtis, socialinis statusas ir panašiai, tai čia lygiai tas pats. Mes su tuo susiduriame“, – pasakojo Veronika Montvydienė.
Taip pat ji pastebėjo, kad nors vaikai dar nėra dideli, jau pastebi, kad vyresnėlė Adelė pradeda suprasti, jog jos tėtis Donatas Montvydas – puikiai žinomas.
„Adelė supranta, bet nepasakyčiau, kad suvokia, ką tai reiškia, ką galima ir negalima su tuo daryti. Visgi, kartais aš matau, kad ką ji moka, tai pasigirti. Kartais ji sako: „žinai mano tėtį? Mano tėtis yra Donatas Montvydas“. Bet labai retai taip būna, o ir kitas vaikas gali atsakyti, kad nežino, kas čia toks ir viskas. Taip sakant, su tėčio žinomumu ji dar susipažino tik lengva forma“, – atskleidė Veronika.
Verslininkė Inga Stumbrienė atskleidė, kad vaikai šeimos žinomumą priima ne tik kaip teigiamą dalyką, bet ir kaip pareigą reprezentuoti ją.
„Išankstinių nuostatų ar stereotipų tikrai nepastebėjau, o žinomumas atsiliepia tuo, kad aš nuo mažų dienų mokau vaikus, jog jų pareiga yra reprezentuoti mūsų šeimą, nors ir nelaikau mūsų ypač garsiais. Sakau jiems, kad jie yra pavyzdys ir jie turi elgtis pavyzdingai. Tenka pasakyti, kad kas galima kitam, nebūtinai galima ir jiems. Žinomumas yra ne tik privilegija, bet ir pareiga“, – tvirtino ji.
Moteris prisiminė, kad kai jos tėvas – Rolandas Paksas, tapo prezidentu, jai taip pat teko patirti, ką reiškia būti žinomų tėvų vaiku. Anuomet išmoktas pamokas ir įskiepytas vertybes ji dabar stengiasi įtvirtinti savo šeimoje.
„Nepasakyčiau, kad jiems keliami aukštesni reikalavimai, bet akcentuoju tai, kad kaip jūs elgsitės visuomenėje, taip žmonės galvos ir apie mūsų šeimą. Aš puikiai pamenu, kaip mane pačią auklėjo, kai tėtis tapo prezidentu. Man buvo pasakyta, kad aš taip pat reprezentuoju mūsų šeimą, tad kaip aš elgsiuosi, bus mūsų šeimos atspindys visuomenėje. Tas pačias vertybes bandau įdiegti savo vaikams. Jie turi ne tik reprezentuoti, bet ir rodyti pavyzdį, koks elgesys yra deramas“, – pasakojo Inga Stumbrienė.
Be to, jos vaikai lanko tokią mokyklą, kurioje nėra vieninteliai žinomų tėvų vaikai, tad niekas to nesureikšmina ir nenuolaidžiauja.
„Mano vaikams netenka susidurti su pedagogų spaudimu, nes jie laiko pakankamai tvirtos pozicijos mokyklą, kurioje yra pakankamai daug žinomų šeimų vaikų, todėl jiems netaikomos jokios išimtys ir jų tikrai neturėtų būti“, – teigė Inga.
