Liko visai nedaug
„Mamų unijos“ įkūrėja Eglė Mėlinauskienė pasakojo, kad inicijuoti tokius namus ją paskatino šimtai istorijų, kurias per 17 metų ji rinko ir dėjo į savo širdį. „Šalia ligoninės žiemą mašinoje miegančio tėčio plaukai prišalo prie lango, nes jis neturėjo už ką apsigyventi viešbutyje. Sergančios sesutės broliukas bandė kelti ranką prieš save, nes jam trūko tėvų dėmesio. Kito sunkiai sergančios sesės broliuko kalba sutriko, nes trūko šeimos dėmesio. Tai – tik kelios istorijos. Jų galima pasakoti iki begalybės. Todėl ir statome šeimos namus, kurių labai reikia sunkiai sergančio vaiko šeimai. Jau daug pastatėme, jau investuota 2 milijonai eurų ir trūksta dar 500 tūkst. Kviečiame solidarizuotis ir padėti surinkti“, – ragino Eglė.
Šeimos namai bus didelis centras – 2 tūkst. kv. metrų su hektaru žemės. Ten bus įrengta 11 apartamentų, prilygstančių mini butams, reabilitacijos centras su baseinu, žaidimų erdvės, mokymosi erdvės, biblioteka, sodas, daržas, edukaciniai šiltnamiai, apgyvendinti gyvūnėliai, bitės.
Projekto pristatyme dalyvavusi pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė taip pat neliko abejinga. Pirmoji išbandžiusi šią kėdę, ji nesulaikė ašarų. „Man svarbu būti čia, man svarbi pilietiškumo idėja, bendruomeniškumo idėja. Man labai svarbi yra viltis ir žmonių pastangos veikti. Ten, kur nepasiekia valstybė, gali pasiekti piliečiai ir visuomenė. Kiekvienas iš mūsų galime padaryti kažką, kad greta esančiam, likimo nuskriaustam būtų lengviau, šilčiau. Man svarbi atjauta. Lietuvių tauta yra fantastiška“, – kalbėjo D. Nausėdienė.
Idėja kilo iš Rumunijos
Idėja kurti tokius namus atėjo iš Rumunijos, kur prieš dvejus metus lygiai tokia pačia akcija taip pat buvo renkami pinigai. „2017 metais lapkritį ant tokios pačios kėdės sėdėjo 636 žmonės Rumunijoje. 23 dienas ir naktis 100 tūkst. žmonių siuntė po 2 eurus SMS žinutėmis šiai akcijai. Bet esmė – ne tik pinigai, bet ir vienybė. Čia sėdėjo ir labai jauni, ir labai seni, ir turtingi, ir vargšai. Visi suprato, ką ta kėdė reiškia. Po dvejų metų mes turime 12 tokių namų ne tik Rumunijoje, bet ir Vienoje bei Moldovoje“, – pasakojo projekto iniciatorė Rumunijoje Melania-Uilia Medeleanu.
„Rumunijoje kasmet 500 vaikų diagnozuojamas vėžys. Šalia jų kasdien sėdi mama ar tėtis ir juos slaugo. Vieni pasveiksta, kiti – ne. Sukūrėme kampaniją, kvietėme palaikyti sergančių vaikų šeimas. Kai pradėjome kampaniją, nerimavome, nes nežinojome, kaip seksis. Bet rezultatai buvo stulbinantys“, – pasakojo iš Rumunijos atvykusi Irina Andreea Pencea.
Serga visa šeima
Prie akcijos prisidėjo ir žinomas atlikėjas, prodiuseris Stanislavas Stavickis-Stano, pats prieš kurį laiką kovojęs su vėžiu. „Iš savo patirties žinau, kad onkologine liga niekada nesuserga tik tas žmogus, kuriam ji yra diagnozuojama. Serga visa šeima. Kartą sutikau gydytoją, jis manęs paklausė, ar sakiau ką nors savo vaikams. Sakau, kad ne. Ir jis sako: „Tu galvoji, jie nieko nežino? Palygink nuotraukas, kurias darei iki ligos ir po ligos. Pamatysi, kad jie viską žino ir viską supranta.“ Serga visa šeima kartu su ligoniu. Ir pasveikti nuo vėžio yra būdų ir vaistų, bet išsaugoti šeimą, sveikus santykius yra sudėtinga. Aš net neįsivaizduoju, kaip jaučiasi tos mamos, kurios izoliuotos nuo normalaus gyvenimo. Šeimos namai yra labai svarbu. Ir negalvokite, kad, jei atsisėsite į šią kėdę, kas nors blogo nutiks. Tikrai ne“, – pasakojo Stano.
Nesuprasdavo, kodėl mama verkia
TV laidų prodiuseris Arūnas Valinskas taip pat ragino nebūti abejingus ir prisidėti prie akcijos. „Man yra tekę dalyvauti panašioje akcijoje kaip ši, bet realybėje, be to, buvau ne sėdintis ant kėdės, o gulintis lovoje. Aštuonias klases baigiau būdamas ligoninėje. Kai liga paūmėdavo, temperatūra pašokdavo iki 41,5. Iš tokio nebūties rūko trumpam grįžti į realybę, pamatai šalia ant kėdės sėdinčią mamą ir vėl išeini, ir nežinai, ar grįši. Tai nebuvo onkologinė liga, bet ji buvo ne mažiau sunki. Todėl, kai man paskambino ir paklausė, ar sutinku dalyvauti, net nesvarsčiau. Ligos nežiūri nei amžiaus, nei profesijos, nei turtų. Jei dabar esame sveiki ir stiprūs, suvokime, kad ne visi tokie yra, ir mūsų gerumas padeda jiems gyventi. Šalyje kol kas nėra per daug atjautos. Mes su Inga nusprendėme, kokio dydžio auką skirsime, dar sakėte, kad turėsite gyvūnėlių. Kadangi netoli gyvenime, vasarai perleisime jums kelias alpakas. Vaikams jos bus tikras džiaugsmas“, – sakė A. Valinskas.
Paklaustas, ar tuo laikotarpiu, kai sirgo jis pats, greičiau pasveikti būtų padėję tokie šeimos namai, žinomas vyras sakė, kad anuomet situacija buvo visai kitokia. „Geriausiu atveju savo tėvus matydavau kas dvi savaites, o, būdavo, ir visą mėnesį nematydavau. Nelabai suprasdavau, kodėl mama verkia. Pamenu, kai ėmė šlapimo tyrimus, jų spalva buvo granatų sulčių. Bet vaikai atsiriboja nuo tų dalykų, jie nesupranta, kad yra mirtingi. Be abejo, buvimas kartu palaikytų. Yra tekę matyti, kad pas kai kuriuos per visus 6 metus niekas taip ir neatvykdavo. Ne kartą buvo, kad vakare su palatos draugu kalbiesi, o ryte jį randi užklotą“, – prisiminimais dalijosi A. Valinskas.
Daugiau apie projektą ir galimybes, kaip paaukoti, galite sužinoti ČIA.