Aš visada dariau gera, bent stengiausi padėti, kai kam nors to reikėjo ir niekada nenusukau nugaros atsakydamas, jog neturiu tam laiko. Bet šįkart reikėjo, kad kas nors atsisuktų į mane... Aš nualpau ir tąkart gulėjau viduryje gatvės ir ne, aš nebuvau girtas. Man labai skaudėjo ir tą akimirką kiek pamenu tik norėjau, kad kas nors būtų šalia, nes man taip pat buvo baisu. Jaučiausi bejėgis ir priklausomas nuo kitų malonės. Kaip pro miglą girdėjau netoliese stovinčius jauno amžiaus žmones, kurie pamatę mane tesugebėjo ištarti „šlykštu“.
Vėliau atsigavau, nes vis dėlto prie manęs priėjo keli žmonės, pakėlė ir padavė vandens. Aš jiems esu dėkingas.
Tik dabar, sėdint namuose ir patyrus nemažas traumas, aš pradedu galvoti ką reiškia „už gera geru atsilyginama?“ Atrodo, kad aš nebežinau ką reiškia „daryti gera“, o gal ir niekada nebenorėsiu suprasti.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt arba spauskite apačioje.