Jei namus ir darbą skiria daugiau nei 10 km, gali prireikti, kiek didesnės motyvacijos, kad automobilį būtų galima iškeisti į paspirtuką, tačiau tiems, kurių per dieną įveikiamų kilometrų skaičius neviršija 10 km, paspirtukas – ideali keliavimo priemonė.
Spūstys – už nugaros
Žinoma, pagrindinė priežastis, kodėl paspirtuku į darbą ir atgal į namus keliauti patogiau – nereikia laiko gaišti spūstyse. Infrastruktūra su metais vis gerėja, atsiranda daugiau kokybiškų, naujai nutiestų dviračių takų, kuriais riedėti – vienas malonumas. Tiesa, reikia pripažinti, kad kai kur jos vis dar trūksta, tačiau tai nereiškia, kad važiuoti tampa neįmanoma.
„Dalinuosi.lt“ metė iššūkį – 2 savaites keliauti su „Xiaomi M365 PRO“ paspirtuku. Iššūkis pasirodė įdomus, tačiau didelio entuziazmo nekeliantis. Mat atrodė, kad lengva nebus. Kodėl? Visų pirma, nes atrodė, kad kelionė paspirtuku užtruks daug ilgiau ir 4 kilometrus nuo namų iki darbo pavyks įveikti tik dvigubai ar dar ilgiau nei automobiliu ar viešuoju transportu. Visgi tai nebuvo tiesa.
Keturių kilometrų kelionė dviračių takais truko vos 20 minučių, todėl jau pirmą dieną toks rezultatas gerokai nustebino. Piko metu vairuotojai daugiau nei 20 min praleidžia vien spūstyse, o štai su paspirtuku be jokių trikdžių pavyko važiuoti greičiau. Pirmoji diena nuteikė daug geriau ir iššūkis tapo galimybe.
Greitai ir patogiai
„Xiaomi M365 PRO“ paspirtukas gali įsibėgėti iki 25 km/val., o naudojant „m365 Tools“ programėlę, galima įsibėgėti ir dar 2 km/val. greičiau. Nors tai, lyginant su automobilio greičiu, atrodo visai nedaug, iš tiesų tokio greičio visiškai pakanka, kad keliauti būtų saugu ir komfortiška.
Tiesa, tai dar ne viskas, PRO versija turi ir kelis važiavimo režimus: „Eco“, „Drive“ ir „Sport“, o tai, kai reikia, gali padėti taupyti paspirtuko energiją, arba atvirkčiai – skirti jos daugiau, kad jis bėgėtųsi greičiau.
Nemažai komforto suteikė tai, kad „Xiaomi M365 PRO“ ratukai yra pripučiami, todėl smulkius kelio nelygumus jie gali sugerti. Daug patogiau, nei kituose nuomojamuose paspirtukuose, buvo ir tai, kad stabdyti paspirtuką galima stabdžių rankinėle, kokios naudojamos dviračiams, o ne lenkiamu mygtuku. Mat taip stabdyti galima tolygiau.
Viena įkrova savaitei
Iššūkis lenkiant spūstis nebeatrodė toks sudėtingas, o daugiau – malonus. Kiekvieną dieną įveikiant po 8 kilometrus, paspirtuko baterijos užteko net keturioms dienoms, o jai išsikrovus, 474 Wh talpos ličio bateriją pilnai pakrauti pavyko per naktį.
Galimi iššūkiai
Visgi, tenka pripažinti, kad ne viskas buvo taip sklandu, kaip norėjosi, mat kiekvieną dieną reikėjo leistis ir kilti Teodoro Narbuto kalnu. Taip, ten yra įrengtas dviračių takas ir važiuojant dviračiu daug problemų nekyla, tačiau važiuojant paspirtuku problema tampa ten esančios sutrupėjusios plytelės ir tarpai tarp jų.
Tarp T. Narbuto gatvės dviračių tako plytelių yra susidarę nemaži tarpai, todėl važiuojant kyla grėsmė, kad paspirtuko ratas gali pataikyti į tarpą ir užstrigti, o tai saugumo jausmo tikrai nepadidina. Tokių takų vis dar yra ir kituose sostinės vietose, tačiau artėjant centro link, tenka pripažinti, kad čia yra sudarytos visos sąlygos, kad žmonės kasdien galėtų keliauti ne automobiliais, o alternatyviu transportu. Tenka pripažinti, kad ir mintis, jog važiuodami paspirtukais žmonės prisideda prie oro taršos mažinimo, taip pat motyvuoja.
Tiesa, rudenį kelionę paspirtuku gali apsunkinti prastos oro sąlygos, tačiau jį nesunku sulenkti pusiau ir įsinešti į viešąjį transportą ar įsikelti į automobilį. Paspirtuko svoris – 14 kilogramų, todėl jį pakelti nėra itin sunku.
Iš tiesų, tenka pripažinti, kad išgyventi rugsėjį su paspirtuku daug lengviau ir pigiau, net ir tada, kai tenka keliauti ne asmeniniu, o nuomojamu.
