Pasak žolininkės Giedrės Bružienės, imunitetą ypač padeda stiprinti ežiuolės, dirvuolės, dilgėlės, gervuogių bei aviečių lapai. Tačiau pašnekovė pabrėžia, kad vaistažolės – ne maistas, o vaistas. Jei susikrausite puodan viena kryptimi veikiančių žolių kuokštą ir jį litrais gersite, galite sulaukti ir nemalonių pasekmių.
Neįnikti į vieną arbatą
– Ar į pagalbą vaistinguosius augalus reiktų kviestis tik ligai užklupus, ar gydomųjų savybių turinčiomis žolelėmis galima save stiprinti dar nesusirgus?
– Skanesnes arbatas galima ir sveikiems būnant pagerti. Retsykiais ežiuolių, dilgėlių mėtų, šeivamedžių ar pelynų. Svarbu, neperlenkti lazdos ir neįnikti į vieną arbatą. Juk jeigu jau nuo pat vaikystės kone kasdien geriam ramunėlių arbatą, nesitikėkim, kad nutikus pilvo pūtimui ji bepadės. Nes oganizmas juk jau prie jos įpratęs kaip prie įprasto maisto, o ne kaip vaisto.
– Kaip žinoti, koks augalas žmogaus sveikatai naudingiausias?
– Kiekvienam savo. Visi esame skirtingi, tad ir vaistažolės tinka ne visos. Vienas ryžas, dideliais dantimis, storas ir linksmas – tam labiau tiks vadinamosios šaldančios žolės, be medaus ir cukraus, kitas – vėjo perpučiamas, melancholiškas, amžinai sušalęs, tam reikės šildančiųjų, į arbatą jam reikės įsidėti medaus. Kas tiki vaistažolėmis, tam jos ir padės, kas netiki – tam nieks nepadės, net didelė atridenta tabletė.
Pagalba sergant lėtinėmis ligomis
– Šiuolaikinį žmogų dažnai lydi stresas, nemiga. Kokias žoleles patartumėte naudoti ramiam miegui?
– Tikra teisybė – jei jau pasiūlai žmogui arbatos nuo nemigos, tik kas dešimtas sakosi gerai miegąs. Labai daug lietuvių vartoja tabletes miegui, sakyčiau, epidemija. Reikia išbandyti keletą vaistažolių, mat vienos vieniems tinka, kitos – kitiems. Yra vadinamųjų užkietėjusių žmonių, kuriems jau rods niekas nepadės, tuomet būtina kreiptis į specialistus.
Nuo nemigos labai veiksmingos yra sukatžolės. Jos veikia net aštuonias valandas, o tuo tarpu valerijonai veikia kad ir staigiai, bet greit ir išsivadėja. Prie sukatžolių pridėkime ir gudobelių, paprastųjų kiečių (patvorinė žolė, užtat labai veiksminga – ji puikiai veikia virškinimą, o pilvas, kaip žinia, su galva susijęs). Apynio spurgelį, mėtos, liepų lapelį įmeskime – ir turime gana veiksminga arbata.
– O kas, jeigu žmogus, tiksliai nežinodamas savo diagnozės, netinkamai pasirenka vaistažolę? Ar sau nepakenks?
– Nuo arbatos dar nė vienas nenumirė. Tačiau, jei žmogus, pats išsirinkęs sau vaistažolę, ja imsis rimtai „gydytis” – tai yra gerti be perstojo mėnesį du, tuomet gali ir negerai pasidaryti.
– Ar vis daugiau žmonių tabletę iškeičia į vaistažoles?
– Vaistažolės dažniausiai pasitelkiamos esant lėtinėms ligoms. Tabletė kartais išties reikalinga, kai nutinka „gaisras“, staigi bėda. Jei apsinuodijote ne itin stipriai, persivalgėte, staiga užėjo žarnyno spazmai – pelynas bus puiki pirmoji pagalba. Nebūtina griebtis iškart visokių miltelių.
Sunku pasakyti, ar vis daugiau žmonių vartoja vaistažoles. Man dažnai atrodo, kad dauguma supranta vaistažolių naudą. Žinoma, pasitaiko ir skeptikų, kaipgi gali jų nebūti.
– Kad vaistiniai augalai iš tiesų teiktų naudos bei gydytų, reikia labai tiksliai žinoti, kaip juos tinkamai paruošti ir vartoti?
– Reikia. Jei susikrausite puodan viena kryptimi veikiančių žolių kuokštą, jeigu litrais ją gersite, nebus gerai. Geriausia ruoškitės mišinį iš 3–4 žolelių. Ketvirtoji tegu bus mėta, ramunėlė arba medetka. Jos mišinį harmonizuos ir, taip sakant, nukenksmins.
Naudingi patarimai ir receptai
– Kaip patartumėte stiprinti imunitetą ir išvengti sveikatos problemų vartojant vaistažoles?
– Imunitetą ypač padeda stiprinti ežiuolės, dirvuolės, dilgėlės, gervuogių, aviečių lapai.
Imunitetą reikia stiprinti nuolat, vasara – jau savaime geras imuniteto stiprintojas. Žinoma, jeigu valgai visas sezonines uogas. Kai serbentai, agrastai noksta – kasdien po saują. Kai šermukšniai jau raudonuoja, aronijos sunokusios – bent po dešimt uogelių per dieną. Visą rudenį kasdien obuolį vieną du būtina sugraužti. O jei nuo jų pilvą pučia – obuolių išsikepti. Kepti obuoliai ypač tinka senyviems žmonėms.
Jeigu norime niekada nesirgti, neprošal paskaityti vieną seną šimto metų receptą. Reikėtų maždaug taip – nesinervuoti, nieko sunkiai nedirbti, nerūkyti ir negerti alkoholinių gėrimų. Ir žolelių arbatos gerti. Taip pat reikia tinkamai maitintis, tinkamai ilsėtis ir darbuotis. O svarbiausia yra emocijos – jei liūdesys, nervai ir piktumai nuolat kamuoja, kaipgi sveikas būsi?
– Pasidalykite keletu savo mėgstamiausių receptų.
– Turiu ne tik mėgstamų, bet ir labai pasiteisinusių receptų. Štai labai senas valomasis mišinys iš 3 dalių – ir gleivės, ir smėliai, ir žarnyno seni „kugeliai“ išeis: dirviniai asiūkliai, žilvičių ar blindžių lapai ir bitkrėslės. Dar šiuo metu visų šių galima gamtoje, kad ir pasiraukšlėjusių, susirasti. O labiausias, tinkantis ir jauniems, ir seniems: šeivamedžių žiedai, pelkinės vingiorykštės, saldžialapės kulkšnės ir mėtos. Kosuliams, peršalimams naikinti, širdelei apsaugoti, net jaunystei susigrąžinti – pats tas.
