2013 metais Virginijui Šauliui medikai diagnozavo ketvirtos stadijos neuroendokrininį naviką – kasos vėžį su metastazėmis kepenyse.
„Situacija buvo sudėtinga. Galėjau eiti paprastesniu keliu – plaukti pasroviui ir žiūrėti, kas bus, tačiau pasirinkau kitą – ieškoti veiksmingų būdų, galinčių padėti“, – prisimena sunkia liga susirgęs vyras. Rinkti informaciją bei gilintis į savo diagnozę, pasak V. Šaulio, – sunkus, 24 valandas per parą trunkantis darbas. Lengviau būtų buvę pasiduoti gyvenimo tėkmei, tačiau vyras sako, kad noras pasveikti buvo didesnis už bet kokius sunkumus, kuriuos tenka praeiti kovojant su liga. „Pasveikti labiausiai norėjau ne tiek dėl savęs, kiek dėl savo šeimos. Jaučiausi kaip niekada atsakingas už juos.
Užsibrėžiau tokius žemiškus tikslus, kaip šokti savo dukters išleistuvių valsą bei išmokyti sūnų vairuoti automobilį“, – sako akistaton su sunkia liga stojęs vyras. Virginijus teigia, kad labai svarbu gyvenime turėti tikslą ir jo siekti, o tada ir su liga kovoti tampa lengviau.
Šiandien V. Šaulys dalijasi vertinga patirtimi su kitais, kuriuos užklumpa ši rimta liga. „Maistas, savitvarda, mąstysena – tai tie dalykai, kurie man padeda valdyti vėžį“, – sako vyras. Jis pabrėžia, kad labai svarbu ir pasitikėti gydytojais bei jausti artimųjų palaikymą susirgus.
Taikytas įvairus gydymas
Šiandien V. Šaulys sako jaučiasi neblogai, džiaugiasi galintis būti su savo šeima bei turintis galimybę padėti kitiems, kovojantiems su sunkia liga. Tačiau prieš šešerius metus, išgirdus diagnozę, kaip įprastai tokiais atvejais būna, apėmė šokas. Pirmasis gydymo etapas tęsėsi aštuonis mėnesius. „Buvo taikyta biologinė terapija, po to – chemoterapija. Tada apie 2,5 metų nereikėjo jokių vaistų“, – pasakoja į kovą su liga stojęs vyras. Jam atliktos trys operacijos: „2017 metais atlikta kasos vėžio šalinimo operacija. Buvo pašalinta ir blužnis, viršutinė dalis kepenų, kur buvo išsisėję židiniai. Prieš tris mėnesius buvo atlikta dar viena operacija“, – atvirai dalijasi V. Šaulys. Nežiūrint į tai, ką jam teko iškęsti, šiandien jis nusiteikęs optimistiškai. Visgi neslepia, kad per keletą metų susilpnėjo rega, atmintis, pasireiškia ir kitų nemalonių, nors ir nematomų simptomų. Tačiau tai jis vadina smulkmenomis: „Svarbiausia, kad pavyko išsaugoti gyvybę.“
Ligos kaltininkas – didelis stresas?
V. Šaulys teigia, kad mityba gydymo procese – svarbiausia. „Esu griežtoje medikų priežiūroje, nes rizika vėžiui atsinaujinti – didžiulė, juk man buvo diagnozuota ketvirtos stadijos onkologinė liga. Kas kelis mėnesius turiu atlikti išsamius tyrimus“, – apie savo kasdienybę pasakoja su liga kovojantis vyras. Jis teigia, kad pasitikėjimas gydytojais išaugo į bičiulišką draugystę. Su medikais jis tapo kolegomis ir visiškai atvirai gali pasikalbėti apie tyrimų išvadas, sunkius išgyvenimus, gyvenimo aktualijas.
POLA projektų vadovas mano, kad susirgus sunkia liga nereikia pykti ant nieko: „Juk niekas tavyje neįskiepijo vėžio, židinį pats užsiauginai.“ Tai suvokia ne visi sergantieji. Medikai, taip pat ir pats Virginijus spėja, kad pagrindinė jo ligos atsiradimo priežastis – patirti dideli išgyvenimai darbe. Banke dirbęs vyras apie pusę metų jautė didelę įtampą, išgyveno dėl problemų darbo vietoje, todėl stipriai nerimavo ir dėl šeimos ateities. Tai, pasak V. Šaulio, ir turėjo daugiausiai įtakos atsirasti ligai.
Kasdienių įpročių galia
V. Šaulio teigimu, gyvenimo būdas turi nemažai įtakos valdant sunkią ligą. „Esu tradicinės medicinos šalininkas, tačiau kasdieniai įpročiai, alternatyvūs gydymo būdai taip pat svarbūs“, – sako jis.
Rinkdamas informaciją apie savo ligą, Virginijus sužinojo daug naujų dalykų ir apie gyvenimo būdo įtaką žmogaus sveikatai.
POLA projektų vadovas pastebi, kad susirgę žmonės dažnai yra linkę į kraštutinumus, todėl bendraudamas su kitais sergančiais vėžiu, jis prašo jų papasakoti apie visus alternatyvius metodus, kokius ligoniai taiko. Svarbu, kad pacientai su gydytojais bendradarbiautų, dalintųsi informacija apie papildomai vartojamus žolinius ar kitus preparatus, kitus alternatyvius gydymo būdus, kuriuos taiko. Reikia žinoti, kad tie patys vaistažolių preparatai gali padėti taikant chemoterapiją ar biologinę terapiją, bet lygiai taip pat gali tik dar labiau pakenkti. Reikia išmanyti, kas su kuo tinka, ką tarpusavyje galima derinti. Be to, kiekvieno paciento ligos istorija – labai individuali, tad ir gydymas nevienodai visiems tinka.
Sveikti padeda išsikalbėjimas
Ketvirtos stadijos vėžiu susirgusiam V. Šauliui, praėjus pirminei šoko būsenai, per POLA organizaciją pavyko rasti specialistų, kurie nukreipė jį teisinga kryptimi, padėjo koncentruotis į esminius dalykus sergant rimta liga. „Tai labai svarbu, nes susirgęs žmogus patiria didelį šoką, tada išgyvena chaosą, tenka išklausyti daug nuomonių ir sunku atsirinkti tai, kas labiausiai tinka. Taip galima ir nusigydyti“, – sako vyras.
Nesėkmingų onkologinių ligų gydymo istorijų, pasak Virginijaus, galima išgirsti daug, tačiau sėkmingų mažai. Daugelis žmonių tiesiog nenori jomis dalintis.
Vieni susirgę, nuo visų atsiriboja, užsisklendžia savyje. Tokiems padėti labai sunku. Jų artimiesiems dar sunkiau, nes ligonis nenori priimti jokios informacijos, pagalbos. Tuo tarpu kiti yra atviri – renka informaciją, apie ligą daug diskutuoja, ieško išeičių. Jie pamato, kad nėra vieniši, o tai labai svarbu sveikimo kelyje. Keitimasis informacija su bendraminčiais, turėjimas su kuo pasikalbėti – itin svarbūs, sveikti padedantys veiksniai. „Išsipasakojimas padeda išsikrauti emociškai. Tai tam tikra terapija, šarminanti organizmą. Kaip žinome, šarminėje aplinkoje vėžys nebesivysto“, – teigia POLA projektų vadovas.
Svarbi artimųjų parama
Artimiesiems, kurių šeimos narys suserga onkologine liga, daugeliu atveju taip pat naudinga žinoti apie ligą. „Neaptarinėti savo ligos istorijos reikėtų tik su vyresnio amžiaus, silpnos sveikatos artimaisiais, kurie ir patys turi sveikatos problemų. Tačiau sveiki, palaikantys artimieji gali labai padėti. Baisiausia, kai žmonės slepia rimtas diagnozes bei nesikalba apie sveikatos būklę. Šeimos nario netekties atveju tada artimieji patiria ne tik šoką, bet ir daug neigiamų emocijų“, – atvirai kalbėti apie ligą su šeimos nariais ragina V. Šaulys. Šiandien POLA projektų vadovas laimingas, kad prieš šešerius metus išgirsta baisi diagnozė leido jam išsaugoti gyvybę: „Jaučiu turintis sava patirtimi dalintis su kitais, padėti tiems, kurie taip pat kovoja su sunkia liga.“
