Tačiau kai narai nusileido patikrinti, kas nutiko, paaiškėjo, kad visa 740 kilogramus sverianti, automobilio dydžio įranga tiesiog... pradingo. Be jokių pėdsakų. Viskas, ką pavyko rasti tai – tik laido galą.
„Prietaisai dingo, narai nebegali jų rasti. Kai narai nusileido į jūros dugną, ten, kur turėtų būti observatorija, jie rado tik nutrauktą laidą. Jis buvo visiškai išplėštas“, – sakė jūrų biogeochemikas Hermannas Bange, dirbantis GEOMAR Helmholco vandenynų tyrimų centre Kylije. Būtent ties Vokietijos pakrante ir buvo observatorija.
Anot Vokietijos pareigūnų, dėl povandeninės observatorijos dydžio ir masės, mažai tikėtina, kad laboratoriją nunešė povandeninės srovės, audros ar jūrų gyvūnai. Stotis, kurią pastatė valstybės finansuojamas Kylio Vandenynų tyrimų centras ir Helmholco Geesthachto centras, buvo sudarytas iš dviejų sujungtų elementų. Vienas buvo energijos tiekimo modulis, su žeme sujungtas laidu, o kitas – pati observatorija, Joje buvo vandens temperatūros, druskingumo, deguonies, metano koncentracijos, srovių stebėjimo jutikliai.
Observatorija nuo kranto buvo nutolusi maždaug 1,8 kilometrų atstumu, į šiaurę nuo Kylio, Vokietijos šiaurinėje dalyje. Pasirinkta vieta buvo kruopščiai atrinkta, joje plaukioti laivams – griežtai draudžiama. Tačiau net atsižvelgus į tai, yra neatmetama tikimybė, kad kažkam pavyko nepastebėtiems įplaukti į šią teritoriją ir nuo dugno 22 metrų gylyje paimti 300 000 eurų vertės įrangą.
Manoma, kad observatorija buvo pavogta su tikslu parduoti ją metalų supirkėjams. Pastaruoju metu jūros dugno radiniai – ypač dar iki pirmųjų atominių bombų išradimo paskendę kariniai laivai – yra itin viliojantis, tad vagys išmoko išrinkti laivus taip, kad niekas nepastebėtų. Nors obeservatorija buvo pastatyta 2016 metais, vagys galėjo ją griebti vos pasitaikius pirmai galimybei.
Bet dingo ne tik metalas. GEOMAR mokslininkai liūdi ir dėl itin brangių duomenų praradimo. Tikėtina, kad bus pagaminta analogiška observatorija dar, tačiau kol jos nebus, niekas to jūros dugno regiono nestebės. Tai bus toks pirmasis atvejis nuo 1957 metų.
Tai ne tik reiškia, kad stebėsenos duomenyse atsiras spraga. Jei dabar jūros ekosistemoje nutiks kas nors svarbaus, neturėsime galimybių tą įvykį stebėti.
„Mūsų renkami duomenys buvo tiesiog neįkainojami. Jie padėjo mokslininkams registruoti pokyčius Baltijos jūroje ir galimai imtis atsakomųjų veiksmų“, – sakė H.Bange.
Vagystės tyrimu užsiima policija, tačiau mokslininkai taip pat tikisi, kad jiems padės viešumas.
„Būtume labai laimingi, jei kas nors ką nors praneštų. Galbūt kas nors rugpjūčio 21 dienos rytą matė ką nors įtartino. Arba kas nors kur nors ant kranto rado observatorijos rėmo dalių“, – visuomenės dėmesio ir pagalbos tikėjosi H.Bange.
Naujos observatorijos gamybos ketinama imtis kaip įmanoma greičiau, kad būtų atnaujintas jūros dugno stebėjimas.
