Tokias tendencijas atskleidė kompanijos „Baltic Salary Survey“ tyrimas, kurio metu išanalizuoti 200 tūkst. dirbančiųjų atlygio pokyčiai Baltijos šalyse.
Kaip rodo apklausa, bazinis darbo užmokestis šiemet kilo 75 proc. dirbančių lietuvių, o grynosios pajamos – 86 procentams. Bazinis užmokestis vidutiniškai pakilo 7,4 proc., o grynosios pajamos – 9,9 procento. Palyginimui, Latvijoje grynosios pajamos kilo 9,2 proc., Estijoje – 9,4 procento. Tiesa, Estijoje sparčiau nei Lietuvoje kilo bazinis darbo užmokestis.
Bazinis darbo užmokestis – nekintamas fiksuotas atlyginimas „ant popieriaus“ be priedo (nurodytas darbo sutartyse), o grynosios pajamos – pilnas atlyginimas „ant popieriaus“ su visais priedais.
Povilas Blusius, „Baltic Salary Survey“ atlygio konsultantas, akcentuoja, kad Lietuvoje skaičiuojant tik darbuotojų, kuriems mėnesinis atlygis buvo pakeltas, algą, ji vidutiniškai kilo daugiau nei 10 proc.
„Dažnai žmonės piktinasi dėl pokyčių pajutimo. Jei skelbiame, kad atlyginimai augo 10 proc., tai didelė dalis žmonių sako, kad man penkerius metus nekilo. Todėl analizuojame, kuriai darbuotojų daliai kilo“, – aiškina P. Blusius.
Mėnesinis bazinis atlyginimas nekilo ketvirtadaliui (25,3 proc.) Lietuvos gyventojų, o mažėjo nedidelei daliai – 0,2 proc.
Tyrimas rodo, kad didžiausi atlyginimų pokyčiai buvo fiksuoti Klaipėdoje, kur vidutinis pilnas mėnesinis atlygis siekia 1205 Eur. Čia mėnesinis bazinis atlygis pakilo 8,4 proc., o metinis pilnas – 14,7 proc.
P. Blusius pažymi, kodėl atlygio kilimas toks aukštas: „Klaipėdoje atlygiai yra pakankamai maži, palyginus su Kaunu ir Vilniumi. Jei tuos procentus konvertuotume į eurus, tikėtina, kad Vilniuje atlygis eurais būtų pakilęs daugiau nei Klaipėdoje.”
Kaune vidutinis atlygis siekia 1328 eurų prieš mokesčius. Bazinis atlygis šiame mieste kilo beveik 7 proc., o metinis – 9,7 proc.
Sostinėje vidutinis mėnesinis bruto atlygis sudaro 1818 eurų ir per metus pakilo 7,8 proc. Metinis pilnas atlyginimas Vilniuje pakilo 10,4 proc.
„Kaunas turi mažesnį prieaugį nei Vilnius – labai sena tendencija. Tačiau pastebime, kad atotrūkis po truputį traukiasi. Iš dalies prie to prisideda kompanijos, kurios sparčiau keliasi į Kauną ir paspartina atlygio augimą visame regione“, – komentuoja P. Blusius.
P. Blusius taip pat komentuoja, kad visiems Lietuvos darbuotojams šiemet buvo išmokėtas bazinis atlyginimas, o beveik 60 proc. gavo trumpalaikes paskatas, t. y. priedus prie atlyginimo. Dažniausiai dirbančiųjų pastangos buvo įvertinamos mėnesiniais arba ketvirčio priedais, daliai darbuotojų mokėti metiniai arba pusmetiniai priedai. Pusmetiniai ar metiniai priedai išmokėti 26,4 proc. darbuotojų, o ketvirčio mėnesiniai – beveik 39 proc.
„Dėl didelės darbo jėgos konkurencijos darbdaviai ne tik kelia atlyginimus, bet ir vis daugiau investuoja į papildomas nefinansines darbuotojų motyvacijos sistemas. Tokiomis papildomomis naudomis siekiama pritraukti ir išlaikyti gerus darbuotojus“, – sako „Baltic Salary Survey“ atlygio konsultantas.
Labiausiai atlyginimai kilo finansų sektoriuje (11 proc.), pardavimų (10,2 proc.), mažmenos (10 proc.), gamybos (10 proc.). Vidutiniškai 17 proc. lietuvių atlyginimo pakėlimo sulaukė daugiau nei kartą per metus. Manoma, kad tam didelę įtaką turėjo ir mokesčių reforma.
Ekspertas atkreipia dėmesį, jog fizinį darbą dirbančių žmonių mėnesinis bazinis atlyginimas augo 6,9 proc., tiek pat augo ir vadovų atlygis. Specialistų augo 7,8 proc., o biurų darbuotojų – 9,2 proc. Jis taip pat pažymi, kad fizinį darbą dirbančių asmenų atlyginimų augimas procentais buvo mažesnis nei biurų darbuotojų.
„Tai galėjo sąlygoti darbo jėgos atkeliavimas į Lietuvą iš kaimyninių šalių. Tai galėjo neigiamai lemti augimą“, – spėja ekspertas.
Planuoja ir toliau didinti atlyginimus
Apklausa atskleidė, kad 2020–2022 m. atlyginimų kilimas privačiame sektoriuje bus lėtesnis ir sieks apie 5 proc. per metus, bet bendras įmonių nusiteikimas optimistiškesnis, nei daugelio skelbiamų prognozių.
Tyrimo duomenimis, įmonės nenusiteikusios pesimistiškai. Didžioji dauguma įmonių, anot P. Blusiaus, planuoja kitais metais atlygį didinti.
Dažniausios privačiame sektoriuje taikomos papildomos motyvacinės priemonės – sąskaitos už mobilųjį telefoną, pramoginiai renginiai, profesiniai kursai ir lengvatos automobiliams. Tačiau padaugėjo organizacijų, siūlančių darbuotojams investuoti į pensijų fondus arba įmonės akcijas. Atsižvelgiant į pasaulines tendencijas, buvo siūlomas lankstesnis darbo grafiko ir darbo iš namų galimybė.
Darbuotojų kaita įmonėse
Šiemet darbuotojų skaičius įmonėse vidutiniškai augo 15 procentų. Iki metų pabaigos beveik pusė kompanijų planuoja nekeisti darbuotojų skaičiaus, 42 proc. apklaustųjų jį didins, 9 proc. kompanijų planuoja darbuotojų skaičių mažinti. Savanoriška darbuotojų kaita įmonėse per praėjusius metus siekė 16,3 proc.
Per pastaruosius metus darbuotojų skaičių didino 46 proc., nekeitė 26 proc., o mažino 29 proc. įmonių.
P. Blusius sako, kad traukiantis darbo rinkai, darbdaviams sunku atrasti darbuotojams poziciją. Darbdaviai vis mažiau motyvuoti atleisti darbuotoją, nes sunkiau suranda pakaitinį. Todėl, anot jo, turėtų mažėti atleidimų skaičius, ir dėti savanoriška darbuotojų kaita.
„Organizacijos darbo rinkoje labiausiai pasigenda ir sunkiausiai išlaiko IT, telekomunikacijų ir interneto, pardavimų, rinkodaros ir produktų valdymo, inžinerijos ir mokslo, klientų aptarnavimo ir kontaktų centrų specialistus. Siekdamos keisti situaciją, kompanijos investuoja į darbuotojų mokymą ir perkvalifikavimą, į esamų darbuotojų vadovavimo gebėjimų ugdymą“, – sako P. Blusius.
Baltijos šalių prognozės
97 proc. apklaustų organizacijų Estijoje planuoja didinti atlyginimą apie 5 proc. Latvijos įmonės nusiteikusios labiau pesimistiškai – 91 proc. jų planuoja didinti atlyginimus apie 4,5 proc. Tuo metu Lietuvoje visi darbdaviai sako norintys didinti atlygius, o augimas panašus kaip Estijoje –apie 5 proc.
„Baltic Salary Survey“ nuo 2018 m. gegužės iki 2019 m. gegužės vykdytos apklausos metu buvo apklausta 950 Baltijos šalių organizacijų. Apklausoje analizuojami 200 tūkst. darbuotojų duomenys.
