Diskusijos dėl lengvatų ūkininkams skiriamo žymėto dyzelino naikinimui kilo po to, kai Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, jog reikia didinti pensijas ir vienas iš šaltinių tam būtų įvairių lengvatų, taip pat ir akcizui, naikinimas.
Tai reikštų, kad žemdirbiams degalai gana ženkliai pabrangtų.
„Matome labai daug komentuotojų ir ekspertų, kurie kalba nematydami bendro vaizdo. Nėra taip lengva naikinti lengvatas bukai nežiūrint į tai, kas yra aplinkui. Lietuvoje lengvata gali mažėti ir taip ją artintume prie kitų valstybių. Praktiškai visoje ES taikomi lengvatiniai akcizai ūkininkams. Pas mus lengvatinis akcizas panašus kaip Latvijoje, bet dvigubai mažesnis nei Estijoje. Lenkijoje mažesnis nei pas mus. Negalime tiesiog suvienodinti standartinio ir lengvatinio akcizų žemės ūkiui taikomam dyzelinui. Natūralu, kad tada išgąsdinsime ūkininkus ir nebūsime konkurencingi su aplinkinėmis šalimis," – dėlioja analitikas.
Analitikas siūlo, kad jei bus nuspręsta mažinti akcizą, orientuotis į Estiją ir nustatyti kelių metų pereinamąjį laikotarpį. Jis būtų padidintas dvigubai. Tikėtina, kad tuo pačiu keliu pasuktų ir Latvija. Kitas kelias sumažinti degalų, skiriamų hektarui, kiekį. Lietuvoje tai 115 litrų, Latvijoje ir Lenkijoje 100.
T. Povilauskas spėja, kad ūkininkams pabranginus degalus maisto produktai nebrangtų, tik kristų ūkių pelningumas. Skaičiuojama, kad degalai tai 10–15 proc. savikainoje.
„Jei tiesiog panaikinsime lengvatą, atsidursime blogoje padėtyje," – išvadą daro analitikas.
