Po ilgų ir aštrių diskusijų, buvo nuspręsta, kad bus tiriama ne tik trys komiteto pirmininko Dainiaus Gaižausko įvardinti tyrimo objektai. Kartu į nutarimo dokumentą įtrauktas ir opozicijos pasiūlymas, kurį po to perėmė ir pasiūlė valdančiųjų atstovas, tirti ir tuos, kurie priėjimą prie slaptos informacijos turėjo, bet jos neskaitė.
Šią mintį iškėlė konservatorius Laurynas Kasčiūnas, tam pritarė valstiečiai Arūnas Gumuliauskas ir Jonas Jarutis. Tam vėliau pritarė ir komiteto pirmininkas D. Gaižauskas. Šiai minčiai pritarė ir komiteto dauguma – bendru nutarimu.
Tikisi pateikti dar ketvirtadienį
Komiteto pirmininkas D. Gaižauskas DELFI antradienį sakė, jog tikisi šį projektą ketvirtadienį jau pateikti Seimui.
Jis pasakojo, kad planuojama orientuotis į keletą klausimų – kokiu būdu Rusijos politikai darė įtaką per parlamentarę Iriną Rozovą, kodėl informaciją žinojęs Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis ir buvęs NSGK pirmininkas Vytautas Bakas ir ar nebuvo manipuliuojama žvalgybine informacija, nepranešant apie rizikas nacionaliniam saugumui.
D. Gaižauskas tikėjosi, kad tyrimą pavyks atlikti per keletą mėnesių.
Siūlė tirti ir informacijos neskaitančius
NSGK pirmininkas D. Gaižauskas posėdžio pradžioje komiteto nariams sakė, kad įtaria, jog posėdyje gali kilti tam tikrų įtampų, tačiau linkėjo dirbti ramiai ir atsakingai.
V. Bakas dar nepriėjus prie tyrimo klausimo pastebėjo, kad opozicijos atstovai domisi visomis komiteto interesų sritimis, o valdantieji – vos 4 iš 13. Jis tvirtino, kad valdantiesiems reikia domėtis daugiau.
L. Kasčiūnas komiteto nariams sakė, kad reikia objektyviai apsispręsti dėl tyrimo turinio, nes panašu, kad tyrimo ir jo objektais bandoma suvesti tam tikras politines sąskaitas.
„Suprantu, kad ateina noras suvesti tam tikras politines sąskaitas“, – kalbėjo jis.
„Norėčiau siūlyti komitetui būti objektyviam, jei mes jau tirsime viskas, tai tada visiems reikia atsakyti į klausimus. Tai siūlau, kad prie tų, kurie Seimo nariai gavo informaciją, kas susipažinę su informacija, noriu pridėti, kad būtų žinoma, kas turėjo galimybę susipažinti, bet to nedarė“, – savo pasiūlymą argumentavo Seimo narys.
„Pagal kompetenciją nepriėmė sprendimų. Tai čia tiems žmonėms, kurie ilgai dirbo komitetą, smalsu sužinoti, ar buvo skaitoma ta informacija“, – kalbėjo konservatorius.
Jonas Jarutis L. Kasčiūno tiesiai klausė, ar jis norėtų tirti ir save.
Gabrielius Landsbergis skubo replikuoti L. Kasčiūnui. Jis sakė, kad yra pasiruošęs atsakyti į visus klausimus.
„Jau dabar numatoma tirti tuos asmenys, kurie susipažino, gal šiek tiek keista, bet tebūnie. Bet šalia to, mes siūlome įtraukti į punktą, kuriuo būtų tiriami ir tie, kurie turi prievolę susipažinti, gal ir sąmoningai. Taip, mes suprantame, Laurynas ir aš, kad galime būti tiriami“, – kalbėjo G. Landsbergis, pridurdamas, kad yra pasiruošęs atsakyti į klausimus.
Pristatė tris dalis
D. Gaižauskas komiteto nariams sakė, kad dabar reaguojant į turimas faktines aplinkybes, fokusuojamasi į tai, kas liečia I. Rozovą. „Mums turima informacija parodė, kad tyrimas turėtų susidėti iš 3 objektų – tai, kas susiję su I. Rozova, kokiais būdais buvo daroma įtaka“, – kalbėjo jis, pridurdamas, ar duomenų pakanka pradėti apkaltos procesą I. Rozovai.
Jis teigė, kad tirti visos Rusijos įtaką būtų per sudėtinga, užimtų per daug laiko, o apie Rusijos grėsmes kiekvienais metais informuoja pati VSD.
„Matydami, kad Seimo pirmininkas V. Pranckietis supažindino V. Baką, žmonės priėmė sprendimus dėl kylančių rizikų – kodėl buvo nesiimta prevencinių veiksmų?“ – klausimą kėlė D. Gaižauskas. Pridurdamas, kad Seimo valdybos nariai nežinojo pateiktos informacijos.
„Negali nuo vieno asmens priklausyti viskas“, – kalbėjo komiteto pirmininkas.
Klausimą kelia ir dėl komiteto narių
D. Gaižauskas sakė, kad trečioji tyrimo dalis būtų dėl galimos manipuliacijos.
„Iš surinktos medžiagos, kurią turime, matome, kad įslaptinta informacija, kuri buvo teikiama per pirmininką. Statutas nurodo, kad komiteto pirmininkas privalo organizuoti komiteto posėdžius ir aprūpinti visa informacija, jis neturi teisės pasirinkti, kam duoti, o kam neduoti informacijos“, – kritikos buvusiam komiteto pirmininkui V. Bakui žėrė dabartinis komiteto pirmininkas D. Gaižauskas.
Jis komiteto posėdyje priminė tai, ką antradienį pats sakė DELFI – kad su informacija 2018 m. pradžioje susipažino vos keletas parlamentarų – V. Bakas ir L. Kasčiūnas. O komitete tik pradėjęs dirbti G. Landsbergiui informacija buvo pateikta, jis ją perskaitė, kol kiti komiteto nariai „nieko nežino“.
Jo pasakojimą pertraukė V. Bakas, klausdamas, gal jau reikia balsuoti dėl tyrimo išvados, nes viskas „jau nuspręsta“.
„Tyrimas jau atliktas, aš suprantu, tereikia sukurti išvadas, pirmininkas tyrimą jau padarė“, - kalbėjo V. Bakas. Klausimą jis kėlė apie „darbo nedirbančius“ komiteto narius.
V. Bakas siūlė tirti, ar Rusija per valdančiosios koalicijos dariniai nedaro Lietuvos vidaus politikai ir strateginiams sektoriams grėsmės.
L. Kasčiūnas suskubo reaguoti.
„Manau, kad tai, ką jūs sakote, pagrindžia, kad reikia įtraukti tą punktą, kodėl kiti komiteto nariai, turėję galimybę susipažinti su informacija, to nepadarė“, – kalbėjo jis.
„Jei tyrimo metu paaiškėtų, kad visą tą laiką jūs turėjote galimybę susipažinti su informacija, tenkanti atsakomybė yra ir jums. (…) Mielieji, čia irgi yra jūsų atsakomybė“, – komiteto posėdyje sakė L. Kasčiūnas, pridurdamas, kad visai realu, kad didžioji komiteto narių dalis „nedirbo savo darbo“.
D. Gaižauskas sakė, kad slapti raštai „buvo nunešti į raštinę ir ten palikti“, tai yra, apie informaciją komiteto nariams nepranešta.
Minėjo ir V. Tomaševskį
G. Landsbergis tvirtino, kad tyrimas linksta link komiteto narių veiklos nagrinėjimo.
„Gali susidaryti įspūdis, kad jūs tyrimą bandote kreipti ne apie Rusijos grėsmes, o apie informacijos valdymą. Tai būtų klaidinga“, – aiškino konservatorių lyderis.
Pridurdamas, kad mato sisteminį veikimą, kuriame būtų įvardintas ir Lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) lyderio Valdemaro Tomaševskio elgesį. Ir tyrimas galėtų iš tikrųjų apčiuopti politikų veikimą prieš Lietuvą, lygindamas jį su I. Rozova.
Į tai suskubo reaguoti LLRA-KŠS frakcijos atstovas Seime Michal Mackevič, kuris G. Landsbergio mintis išvadino manipuliacija.
Pagal komiteto posėdžio darbotvarkę buvo planuojama aptarti ir LLRA-KŠS atstovės Vandos Kravčionok raštą, kuriuo būtų siūloma iš tyrimo komisijos narių išbraukti opozicijos atstovus, kurie, anot dabar jau viešos medžiagos, informacija žinojo, tačiau jokių sprendimų dėl to nesiėmė.
Tačiau tai nagrinėti buvo nuspręsta tik tada, kai Seimas pritars tyrimo nutarimo projektui ir jis bus pradėtas.
Nusprendė pradėti parlamentinį tyrimą
Kaip skelbia BNS, NSGK nusprendė inicijuoti parlamentinį tyrimą dėl I. Rozovos nuslėptų ryšių su Rusijos diplomatais, kai susipažino su 2018 metų sausį Seimo pirmininkui V. Pranckiečiui išsiųsta Valstybės saugumo departamento (VSD) pažyma apie parlamentarę. Dokumente rekomenduojama neišduoti politikei leidimo dirbti su įslaptinta informacija.
VSD dokumente rašoma apie tarimąsi su Rusijos diplomatais dėl finansinės paramos Rusų aljansui. I. Rozova yra šios partijos narė.
Anot Saugumo departamento, skirtingais laikotarpiais su Rusijos diplomatais aptartos galimybės Rusų aljansui formuoti bendrą tautinėms mažumoms atstovaujantį politinį junginį kartu su Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga.
Žvalgybos duomenimis, I. Rozova prieš aštuonerius metus bandė įtraukti Rusijos diplomatus, kad būtų daroma įtaka formuojant koalicijas Vilniaus miesto savivaldybės taryboje, taip pat rašoma apie Seimo narės bendravimą su iš Lietuvos 2014 metais išsiųstu Rusijos generaliniu konsulu Vladimiru Malyginu.
Seime I. Rozova priklauso Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijai, ji yra partijos „Rusų aljansas“ narė.