59-erių TV žvaigždė, kuris pagal išsilavinimą yra širdies chirurgas, sako esantis nusivylęs ir piktas, kad nesugebėjo pastebėti, kaip blogėja jos 81 metų motinos sveikata.
„Jaučiuosi kaltas, nes pražiopsojau akivaizdžius ligos ženklus dar pačioje jos pradžioje“, – „People“ sakė M. Ozas.
Vasarį tėvą palaidojęs medikas sako kad nei jis, nei dvi jo seserys nesusirūpino motinos būkle net ir tuomet, kai ji ėmė pamiršinėti žodžius. Viena iš seserų nekreipė dėmesio ir į tai, jog mama pradėjo keistai rengtis.
„Jei normaliai žmogus sako „Tu šiandien atrodai gražiai“, ji tai pasakydavo „Tu atrodai gražiai gražiau“. Tačiau nesupratau, kad tai beprasidedanti Alzheimerio liga. Ši liga – tarsi gyvatė žolėje. Tu jos nematai. Tu tik susigriebi tada, kai ji įkanda. Ir jei žolę šiurena vėjas, tau net neatrodo, kad žolė keistai juda ir kažkas joje tūno“, – pasakoja daktaras Ozas.
Gydytojas teigia, kad suprato, jog su mama kažkas blogai tik tada, kai ji ėmė elgtis neracionaliai. Tuomet šeima ir susirūpino pagyvenusios moters būkle. Specialistai patvirtino įtarimus – S. Oz diagnozuota Alzheimerio liga.
Šiuo metu moteris gyvena gimtojoje Turkijoje, ją slaugo viena iš M. Ozo seserų. Daktaras Ozas sako, kad labai sunku matyti su liga kovojančią mamą, mat gerokai pablogėjo jos atmintis.
„Ji sąmoninga, tačiau dažnai viską pamiršta“, – liūdesio neslepia TV žvaigždė.
Kaip rašoma Lietuvos Alzheimerio ligos asociacijos internetiniame puslapyje, vokiečių patologas Aloisas Alzheimeris 1907 m. aprašė 51 metų moters klinikinį atvejį, pirmą kartą progresuojantį pažinimo funkcijų sutrikimą, susiedamas su specifiniais morfologiniais smegenų radiniais - neuritinėmis (senilinėmis) plokštelėmis ir neurofibriliniais tinkleliais.
Aprašyta būklė buvo pavadinta Alzheimerio liga (toliau AL).
AL prasideda neryškiu, sunkiai pastebimu, bet pamažu progresuojančiu atminties sutrikimu. Sutrikusi atmintis yra pagrindinis pažintinis AL požymis, ryškiausiai sutrinka naujos informacijos įsisavinimas, progresuoja dezorientacija laike ir erdvėje, vėliau sutrinka anksčiau įsisavintos informacijos atgaminimas, ligonis užmiršta net savo vaikų vardus bei kiek jų turi, nebežino su kuo gyvena, neprisimena, kad reikia valgyti ir t.t.
Sutrinka kalba. AL sergančių ligonių kalba dažnai būna miglota, vėliau sutrinka kalbos supratimas, nyksta bendravimo įgūdžiai. Ligoniams atsiranda apatija, depresija, sumažėja iniciatyva. Kartais būna sunku nustatyti AL tik dėl to, kad sergantieji šia liga ligoniai retai kreipiasi į gydytojus dėl silpnėjančios atminties. Tą dažniausia gali pastebėti artimieji.
AL dažniausiai susergama sulaukus 65–70 metų amžiaus. Tačiau yra sergančių asociacijos narių, kurių amžius nesiekia ir 58 metų.
