Pietų Lietuva
Druskininkai. Visos žuvys po truputį kimba, bet kažkokio išskirtinio jų sujudimo nėra. Kas gaudo šapalus – pagauną vieną kitą. Kas karšius – irgi tušti nelieka. Tačiau masinio kibimo niekur nėra. Ežeruose ešeriai lyg ir aktyvūs, tačiau jų kibimas labai jau nepastovus – dryžiai sukyla vos pusvalandžiui ar valandai. Jeigu patakei atsidurti laiku ir vietoje– viskas eis lyg iš pypkės. Nepataikei – grįši į krantą susiraukęs, lyg citrinos kandęs. Pastaruoju metu, kas spiningauja, pagauna ir lydekų. Tačiau, deja, iš esmės vyrauja vien „šaudyklės“...
Alytus, Birštonas. Auksiniai šio regiono laikai jau praeityje – karšiai kibti nustojo. Tad nemaža dalis karšių gaudytojų, norėdami „auksinių keptuvių“ važiuoja Nemunu žemyn – link Raudonės, Seredžiaus, kur plačiašoniai aktyvūs. Daug spiningo brolių laukia Dusiuos ir Metelių ešerių sezono, tačiau jis vis neprasideda. Arba ešeriai visai nekimba, arba mikromasalus daužo vien mažiukai.
Marijampolė. Viskas po senovei – geriau ar blogiau kimba tiek baltos žuvys, tiek plėšrūnai. Tik ešeriai vis smagiau pakyla. Vytenis Pranckevičius, žinomas šio krašto spiningautojas pasakojo, jog pažįstama ešerių gaudytojų kompanija buvo nusibeldus net į Nemuno žemupį, tikėdamasi gerai pamušti dryžuočių. Tačiau, nieko įspūdingo nepešė, grįždami sustojo pabandyti laimės vienoje iš Šešupės užtvankų. Čia pagavo ir daugiau, ir didesnių ešerių. Taigi, išvada tokia – nėra ko trankytis toli, kai kimba prie namų.
Pats Vytenis gaudė Jau Dzūkijai priklausančiame ežere, tai sakėsi gana smagiai pagaudęs lydekų. Monstrų nebuvo, bet kilograminės kirto voblerius ir neužsikabinančias blizges labai entuziastingai. Pasak Vytenio, dabar pats laikas gaudymui žolėse. Vanduo dar šiltas, mailius laikosi tenai. Ten yra ir lydekos. Geriausia taktika – greit traukiami agresyvūs, ryškesnių spalvų masalai. Lėtai traukiamų privengia.
Vidurio ir Rytų Lietuva
Kaunas. Gera žinia, kad tiek mariose, tiek Nemune pusėtinai kimba karšiai. Tai pat šiek tiek juda ir sterkai. Vakar žvejoję kolegos pagavo tris gražuolius ir keliolika mažiukų. Kitas ekipažas, atvykęs iš Utenos treniruotis, irgi pagavo panašiai. Įdomu, kad vis sterkus rado dar sekliai – 9-10 m gyliuose. Apie marių karosus, kurie kitais metais tokiu metu paprastai siautėdavo, gerų žinių nėra. Su ešeriai prasčiau. Prie Kruonio gaudantys šoninio pavadėlio sistemomis pagauna. Bet dauguma – šimtgraminiai.
Lydekos Nemune ir tvenkiniuose visiškai neaktyvios. Nemune ir Neryje matosi lašišų pasirodymų, bet kas kas pagautų – negirdėti. Net kabliautojai skundžiasi, kad šis sezonas prastesnis, nei pernai. Juo labiau, kad dar meškeriotojai jiems „ant galvos“ lipa.
Jonava, Vievis. Lašišų nėra. Nėra pasirodymų, nepagauna ir brakonieriai. Bičiulis, pabandės kelis vakarus laimę su spiningu, sugrįžo prie muselinės, šapaliukų, strepečiukų ir kitos smulkmės gaudymo. Jo kolega vieną rytą pagavo tik „ubagų lašišą“ – salatį. Užtat ši savaitė gaudantiems prie Vievio buvo ypatinga. Vienam meškeriotojui lašiša sulaužė spiningą (matyt, apie ričių stabdžius jis nebuvo girdėjęs), kito demonstratyviai traukiama „gyvenimo lašiša“ pavirto į dešimties kilogramų šamą.
Vilnius. Pasak šaltinių, visi Vilniaus spiningautojai pasidalino į dvi grupes. Realistus ir optimistus. Pirmieji gaudo sterkus Kauno mariose ir ežeruose. Antrieji – bando pagauti lašišas Neryje. Viena kita jų rodosi, bet vanduo upėje žemas, skaidrus- suvilioti sunku. Upeliuose kimba upėtakiai. Bet daugelis upelių „asų“ etikos sumetimais jau „sudėjo ginklus“. Upėtakių pilvai išsipūtę nuo ikrų – tegul išneršia.
Rytų ir Šiaurės Lietuva
Utena. Užtikau bičiulį gaudantį...vėžius. Sakau, jeigu jau vienas garsesnių Lietuvos spiningautojų persimėtė „ant vėžių“, tai jau tikrai prasti popieriai. Nedaug suklydau. Lydekos rajono ežeruose tikrai aktyvumu „neblizga“. O va vieną kitą ešerį, o kas gaudo plūdine ar dugnine – karšį pagauti galima. jau truputį linksmiau.
Molėtai. Iš ten atostogavusio pažįstamo Daniaus girdėjau, kad lydekos čia dar visiškai „miega“. Ne ką didesniu optimizmu tryško ir Sigitas Lukšta. Nieko gero negirdėti.
Panevėžys. Džiugesnės žinios – sterkai ir lydekos Kupiškio mariose jau pradėjo kibti. Kas gaudo – tušti nelieka. Dubulių tvenkinyje kaip visada – dieną, gaudant kabinėjasi nedideli karšiukai. O naktį žuvies gabalėliu ar visa žuvyte pasmaguriauja vienas kitas sterkas.
Zarasai. Antalieptės mariose sujudėjo karšiai. Vyrauja apie dviejų kilogramų žuvys. Vis drąsiau ešeriai kelia į paviršių ir čiaumoja aukšles. Papuola ir lydekų. Atrodo, kad būtent čia – šiaurės rytų pakraštyje žuvys labiausia ir pajautė rudenį.
Vakarų Lietuva
Klaipėda. Pasak žinomo spiningautojo Gintaro Zakso, sterkai iš Kuršių marių visiškai emigravo. Dar antradienį pagavo, o po to stojo visiška tyla. Ešerių papuola, bet irgi ne gausiai. Nemuno žemupyje ir senvagėse gali pagauti vieną kitą lydeką. Daugiau nieko gero.
Pamario upės žemos – nei lašišų, nei šlakių dar nematyti. Tad visi Klaipėdos, „trenkti“ raudona žuvimi dairosi rytų - Neries ar Nemuno kryptimi.
Šilutė, Rusnė. Balta žuvis kimba. Su plėšrūnais susitarti sunkiau. Taip trumpai. O kitaip tikri žemaičiai ir nešneka – ką čia tą orą be reikalo virpint.
Jurbarkas, Raudonė, Seredžius. Karšiai Nemune kimba, nors norėtųsi ir geriau. Lašišų kol kas pagauna tik kabliavimo „džentelmenai“. Vakar mano bičiulis vien ties Seredžiumi jų suskaičiavo 8. Tačiau kiti plėšrūnai aktyvūs. Matosi ir šapalų, ir salačių pasirodymų. Pora rudnugarių (vieną – 3 kg) sugavo ir mano bičiulis.
Tokios naujienos iš žuvų ir žvejų pasaulio. Susitiksim kažkur prie vandens.
