Projekto autorei, Valstybinei saugomų teritorijų direkcijai, bokštas gali atsieiti virš milijono eurų.
„Kiek atsieis, tiksliai negaliu pasakyti, kadangi investuoja ir projektuoja valstybinė saugomų teritorijų direkcija, bet sąmata turėtų būti virš milijono. Bet kol kas tai nėra tiksli suma, nes projektas dar ne galutinis“, – portalui DELFI sakė Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis.
Apžvalgos bokštas aukštapelkėje
Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė portalui DELFI sakė, kad idėja esą gimė jau seniai, o iki įgyvendinimo nemažai pasikeitė.
„Pati idėja kilo prieš 2-3 metus, pradžioje buvo galvojama bokštą statyti prie senojo švyturio, bet pastačius prie ten, matytųsi mažiau kraštovaizdžio, tad kažkas iš bendruomenės pasiūlė, kad būtų galima pastatyti upės „Atmatos“ ištakose, grynai ant marių kranto“, – sakė D. Drobnienė.
Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis sakė, kad pasirinkta vieta išties neeilinė.
„Pasirinkta vieta yra labai gražus gamtos kampelis ir šis bokštas bus vienintelis toks Lietuvoje. Iš bokšto viršaus matysis visa Neringa, Nidos miestas, Ventės ragas, žiedavimo stotis, kopų lanka, marios, net Rusijos teritorija ir kas svarbiausia, vaizdai stebins visus metus, nes žiemą, užšalus marioms, ant ledo renkasi be galo daug žvejų, susikuria ištisi palapinių ir laužų miesteliai“, – kalbėjo V. Laurinaitis.
Kad pasirinkta bokšto vieta yra neįprasta, sako ir už projektą atsakingos įmonės „Studija 501“architektai. Architekto Martyno Norvilos teigimu, didžiausias iššūkis – minkštas gruntas.
„Tai ypač sudėtingas statinys konstrukciniu požiūriu, nes bokštas įrengiamas ant labai minkšto Nemuno deltos sunešto grunto. Taip pat, kadangi šioje vietoje kasmet vyksta potvyniai, visas statinys turi būti pakeltas apie 1,5 m. nuo vandens lygio, kad būtų apsaugotas nuo ledonešio. Bokšto konstrukcijai naudojamos atmosferos poveikiui ir korozijai atsparaus metalo konstrukcijos. Fasadai įrengiami iš kirstai tempto tinklo tam, kad būtų kaip įmanoma labiau sumažinta vėjo apkrova tenkanti fasadui. Tai šioje vietoje, kur vyrauja ypatingai stiprūs vėjai yra labai svarbu“, – portalui DELFI rašė vienas projekto architektų M. Norvila.
Apžvalgos bokštas stebins neįprasta forma, o į jį ves specialiai tam įrengtas 900 metrų ilgio pažintinis takas, kertantis rezervato teritoriją.
„Kadangi mes neturime tiesioginio priėjimo prie marių, galime atplaukti tik laivais, tad tuo pačiu bus įrengtas ir takas, kuris bus pakeltas nuo žemės, tad potvyniai jam bus nebaisūs, tad tai bus dar viena lankytina vieta“, – sakė Rusnės seniūnė D. Drobnienė.
Šilutės savivaldybė tikisi, kad bokštas sieks bent 30 metrų aukštį, sako tam pakėlusi net ir sraigtasparnį.
„Labai tikimės, kad bokštas bus 30 metrų aukščio ir ne žemesnis, nes mes buvome pakilę net ir su sraigtasparniu, tuos aukščius matavome ir žinome, iš kokio aukščio kas ir kaip yra matoma, todėl žinome, kad geriausias vaizdas atsivers būtent nuo 30 metrų aukščio“, – sakė V. Laurinaitis.
Panašų aukštį planuoja ir už objektą atsakingi architektai bei žada pasirūpinti, kad aukštai iš reljefo išsišokančio bokšto nepažeistų Rusnėje dažnai siaučiantys stiprūs vėjai.
„Bokšto aukštis planuojamas apie 30 metrų. Trikampio formos tūris yra ergonomiško dizaino, pritaikytas atlaikyti teritorijoje vyraujančius vėjus ir jų keliamas apkrovas. Smailus tūrio kampas nukreiptas į Kuršių marias.
Apžvalgos bokštas projektuojamas properšoje tarp medžių, iš kurios atsiveria pagrindiniai žiūrėjimo taškai – žiotys, marios, kitoje pusėje esantis krantas. Bokštas vertikaliai vystomas pagal trikampės formos planą. Tūris yra properšoje, tarp medžių“, - sakė M. Norvila.
Apgalvotas iki menkiausių smulkmenų
„Architektūrinėmis priemonėmis siekiama perteikti pagrindinę idėją – bokštas įsilieja ir pratęsia miško tūrį, kuriamas organiškas ir kontekstualus apžvalgos bokštas. Siekiant nuo Nemuno (Atmatos) upės pusės nedaryti plokštumos, kuri veiktų kaip skiriamasis elementas bei bokšto apatinę dalį daryti kuo lengvesnę, pakeliamas trikampio kampas ir sukuriama įstriža ploštuma, nukreipta į vandenį. Tokiu būdu sumažinamas plotas, kuriuo bokštas liečiasi prie žemės paviršiaus ir mažinama intervencija į vieną iš vertingiausių vietos savybių – auštapelkės lygumą.
Bokštas labiausiai išsiskirs savo statybos vieta. Tai yra ypač jautrus nemuno deltos regioninio parko taškas, iš kurio atsiveria nuostabūs vaizdai į Kuršių marias, Krokų įlanką ir Ventės ragą. Statinio viršutinė aikštelė padalinta į du lygius sujungtus laiptuota terasa. Tai leis lankytojams patogiai prisėsti ir grožėtis panorama“, – apie jau 2020 metais Rusnėje iškilsiantį bokštą pasakojo M. Norvila.
Rusniškiai raginami nepražiopsoti verslo galimybės
Rusnės seniūnė tikisi, kad atsiradus dar vienam lankytinam objektui ir supaprastėjus galimybei patekti į salą, miestelis galės džiaugtis turistų gausa, o vietiniai gyventojai iš to užsidirbti pragyvenimui.
„Mūsų gyventojams tai bus ir gera paspirtis pasitempti, susitvarkyti kiemus, pro kuriuos važiuos turistai. Ir žinoma, tai yra gera galimybė sugalvoti kokį nors savo verslą, ar kavą, ar rūkytą žuvį pasiūlyti. Tam atsirado labai gera tuščia niša, toje vietoje gali atsirasti netgi maitinimo taškas. Rusniškiai darbštūs ir geri žmonės, tikiuosi, kad progos nepraleis“, – sakė Rusnės seniūnė D. Drobnienė.
D. Drobnienė taip pat džiaugėsi, kad atsiradus naujajam apžvalgos bokštui, Rusnės gyventojai ir salos svečiai pavasariais galės stebėti itin įspūdingą reginį – ledunešį.
„Mums smagiausia, kad mes netgi patys rusniškiai galėsime matyti patį efektingiausią ledonešį mariose. Nes nuo kranto tokio efekto nesimato, kaip iš viršaus. Tai patiems rusniškiams labai smalsu ir to laukiame. Bet, žinoma, per naujai pastatytą estakadą tą gamtos jėgą galės atvykti stebėti ir visi norintys, kurių labai laukiame“, – sakė D. Drobnienė.
Kol kas galutinis projekto variantas dar nėra patvirtintas, bet Šilutės savivaldybė ir bokštą statantys architektai tikisi darbus spėti užbaigti per 2020-uosius metus.