Itin ilgos transporto eilės kiekvieną rytą nusidriekia sostinės Vakariniame aplinkkelyje. Nors ankstesniais metais spūstis Savanorių žiedinės sankryžos link nusidriekdavo nuo aplinkkelyje įrengto tunelio, šiais metais spūstis pradeda formuotis nuo Pilaitės prospekto.

Vairuotojai susirūpino, kad spūstys didėja ne tik dėl transporto priemonių skaičiaus gatvėse, bet ir dėl atnaujintų žiedinių sankryžų.

Kitaip, bet ne blogiau

Vilniaus miesto savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ komunikacijos vadovė Miglė Bielinytė teigė, jog eismo organizavimo specialistai Savanorių žiedinės sankryžos pertvarkymo spūsčių priežastimi nelaiko. Anot specialistų, ilgalaikėje perspektyvoje šiais pokyčiais kaip tik norima didinti eismo saugumą, o teisingai važiuojant ir pralaidumą.

M. Bielinytė teigė, jog atėjus rugsėjui eismo srautai sostinėje išauga apie 30 proc., o tai reiškia, kad ženkliai padidėjęs automobilių skaičius pasiskirsto visame mieste – Vakarinis aplinkkelis ir Savanorių „žiedas“ nėra išimtis.

Tūkstančiams judėti padeda pareigūnai

Eismo organizavimo skyriaus specialistai paaiškino, jog turimais Vilniaus plano duomenimis, kiekvieną dieną Savanorių žiedine sankryža pravažiuoja 91 tūkst. automobilių. Dar daugiau transporto priemonių fiksuojama prie Edukologijos žiedinės sankryžos – 97 tūkst., o Olandų „žiedu“ vadinamoje sankryžoje užfiksuojama 68 tūkst. transporto priemonių per dieną.

Specialistai pabrėžė, kad susidoroti su išties dideliais transporto srautais ir mažinti spūstis šalia žiedinių sankryžų padeda policijos pareigūnai. Jau nuo rugpjūčio pabaigos pareigūnai piko valandomis reguliuoja eismo judėjimą, taip stengdamiesi suvienodinti transporto srautų judėjimą.

Savo kaltės neįžvelgia

Eismo organizavimo specialistai teigė, jog nors daugelis savo kaltės neįžvelgia, prie didesnių spūsčių formavimosi prisideda ir patys vairuotojai.

„Norint kuo sklandesnio eismo žiedinėse sankryžose labai svarbu, kad vairuotojai esant galimybei įvažiuotu į žiedinę sankryžą, neužsiimtų pašaliniais veiksmais vairuodami, nesiblaškytų, „nenardytų“ per eismo juostas, iš anksto apgalvotų kelionės kryptį ir pasirinktų tinkamą eismo juostą įvažiavimui bei išvažiavimui iš žiedinių sankryžų, o atliekant manevrus rodytų posūkio signalus“, – pabrėžė eismo organizavimo specialistai.

Tiesa, M. Bielinytė taip pat pastebėjo, jog per rugsėjį eismo srautai pasiskirsto efektyviau, vairuotojai atranda jiems tinkamiausius maršrutus, kartais pasirenka viešąjį transportą ar kitus alternatyvius judėjimo būdus, vienu automobiliu važiuoja kartu su kitais šeimos nariais ar kolegomis, o tai padeda mažinti spūstis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (139)