Nusileidęs Briuselyje liepos mėnesį kadenciją pradėjęs eiti prezidentas pirma užsuko į Lietuvos atstovybę prie ES, o po to nuvyko į šalia esantį Europos Parlamentą. Galbūt tai išskirtinė pagarba įstatymų leidžiamajai, nors klausimų dėl realios galios sulaukiančiai, ES institucijai. O gal tiesiog taip susidėliojo vizito dienotvarkė, nes suderinti susitikimus nėra taip paprasta.
Pasibaigus formaliai ceremonijai (oficialus pasitikimas, raudonas kilimas, pasisveikinimas prie vėliavų) G. Nausėda apie pusvalandį už uždarų durų susitiko su irgi neseniai išrinktu Europos Parlamento pirmininku Davidu Sassoli.
„Lietuva yra sėkmingo ekonominio ir politinio vystymosi pavyzdys. Šią sėkmę didele dalimi nulėmė narystė Europos Sąjungoje. Todėl nenuostabu, kad Lietuvos visuomenė yra stipriai proeuropietiška, o jūsų šalis yra ES integracijos priešakyje. Europos projektas remiasi bendromis vertybėmis ir principais. Demokratija, žmogaus teisės, ekonominė gerovė, taika ir saugumas yra vieni iš svarbiausių aspektų, kuriais kiekviena ES šalis gali tikėtis mūsų paramos. Europos Parlamentas yra pasirengęs kovoti už dabartinio dydžio daugiametį ES biudžetą. Mes taip pat tikimės bendradarbiauti su Lietuva užtikrindami orumą, saugumą ir geresnį gyvenimą visiems europiečiams, įskaitant gyvenančius ES kaimynystėje“, – Europos Parlamento pranešime spaudai cituotas D. Sassoli.
Pasak G. Nausėdos, per susitikimą buvo aptarta gausybė dalykų – nuo daugiametės finansinės perspektyvos ir paramos Lietuvos žemės ūkiui iki Astravo atominės elektrinės bei Rusijos sprendimo teisiškai persekioti Sausio 13-iosios bylos teisėjus ir prokurorus.
Prezidentas pasidžiaugė, kad visais šiais klausimais sulaukė supratimo.
„Europos Parlamento pirmininkas sureagavo, kad tokia rezoliucija (dėl Rusijos vykdomo persekiojimo – red. past.) yra visiškai suprantama. Reikia atlikti tam tikrus paruošiamuosius darbus ir ji pasirodytų bei garantuotų teisėjų nepriklausomumą nuo grubaus kitos šalies mėginimų pasikėsinti į tą nepriklausomumą“, – po susitikimo su Europos Parlamento pirmininku žurnalistams teigė G. Nausėda.
Dėl finansinės perspektyvos, pasak prezidento, jis išgirdo pritarimą, kad, nepaisant „Brexit“, radikalus biudžeto karpymas labai apsunkintų naujojo politinio ciklo tikslų įgyvendinimą.
„O tie tikslai yra labai ambicingi – tai ir vidaus rinkos didinimas, jungtys, geros kaimynystės politika, žinoma, tyrimai ir inovacijos, kurios ateinančius 5 metus tikriausiai bus vienos svarbiausių prioritetų. Dar nepaminėjau klimato kaitos, kuris taip pat bus prioritetas. Todėl radikalūs karpymai neturėtų tapti tokiais radikaliais“, – kalbėjo G. Nausėda.
Jis taip pat pasidžiaugė, kad ankstesnis Europos Parlamentas pritarė padidinimui pradinės sumos, kuri bus skirta Ignalinos atominės elektrinės uždarymui.
„Ji šiuo metu siūloma ne 552 mln. eurų, kaip buvo iš pradžių, o 780 mln. eurų“, – sakė prezidentas, bet pridūrė, kad tai nėra galutinis sprendimas.
Vėliau prezidentas patraukė į kitą vieną svarbiausių Briuselio vietų – naująją NATO būstinę, kur turi susitikti su organizacijos generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu ir aptarti „pasirengimą gruodžio mėnesį vyksiančiam NATO vadovų susitikimui“.
Pasak Prezidentūros pranešimo spaudai, antrąją vizito dieną numatyti susitikimai su kadenciją baigiančiais ES Vadovų Tarybos pirmininku Donaldu Tusku, ES Komisijos pirmininku Jeanu-Claude‘u Junkeriu, išrinktaisiais Europos Komisijos ir ES Vadovų Tarybos pirmininkais Ursula von der Leyen bei Charles Micheliu.
Apsilankymas Briuselyje – tai jau šeštasis prezidento vizitas užsienyje.