„Pas mus trumpesniam arba ilgesniam laikui apsistoja įvairūs žmonės: gyvena ir vyresnio amžiaus žmonės, senjorai, gaunantys neblogas pensijas, tačiau likę be artimųjų ir neturintys kur kitur eiti. Yra žmonių, kurie pradeda gyvenimą iš naujo. Gyventojų amžiaus vidurkis – 40-50 metų. Su visais dirbame asmeniškai, kadangi nakvynės namų misija – integruoti, su darbuotojų pagalba pradėti gyventi normalų gyvenimą, būti visuomenės dalimi, o ne atskirtimi, padėti suprasti, kad gyvenimas nesibaigia“, – pranešime žiniasklaidai pasakoja J. Kulienė.
Su tokia įvairiapuse pagalba, dauguma gyventojų stojasi ant kojų, lanko muziejus, teatrus, parodas. Su kiekvienu gyventoju asmeniškai dirbama ir psichologiškai, kadangi daug žalos gali padaryti ilgalaikis gyvenimas nakvynės namuose. Kaip pastebi vadovė, ilgiau benamiais pabuvę žmonės praranda net pagrindinius bendravimo įgūdžius, todėl jiems reikia iš naujo patikėti savimi, ypač ieškant darbo vietos.
Pakalbintas nakvynės namų gyventojas Saulius (42 m.) į Vilnių atvyko ieškoti darbo turėdamas vos 1 eurą kišenėje. Informacijos centre gavęs informaciją, kur tokiu atveju kreiptis, Saulius šiuose namuose glaudžiasi jau mėnesį.
„Atsisakiau priklausomybių, šiuo metu dirbu autoservise. Esu labai patenkintas ir dėkingas už pagalbą, kurią gaunu šiuose namuose. Darbuotojai labai padeda. Visiškai nesigėdiju to, kad čia gyvenu – suprantu, kad visi nakvynės namuose gyvenantys žmonės čia atsirado ne savo noru“, – pasakojo Saulius, kurio svajonė aplankyti Airijoje gyvenančią dukrą.
Kaip pasakoja nakvynės namų vadovė, su kai kuriais buvusiais gyventojais ryšiai nenutrūksta – jie grįžta padėkoti, pasikalbėti, gauti patarimų.
Vienas dabar nakvynės namuose laikinai apsistojusių gyventojų Gžegož, nakvynės namuose atsidūrė dėl alkoholio problemos. Iš pradžių 55 metų vyriškis buvo reabilitacijos centre, o dabar gyvena A. Kojelavičiaus gatvėje.
„Jei nebūtų šitų nakvynės namų, nežinau, kur dabar būčiau, matyt, ir toliau gerčiau. Dabar dirbu, moku skolas, stoviu eilėje gauti socialinį būstą. Stengiuosi keisti visą savo gyvenimą, nes buvo laikas, kai nebenorėjau gyventi, nieko nebeturėjau ir nebetikėjau. Būdamas šiuose nakvynės namuose nebesijaučiu vienas. Visada galima pakalbėti, kai yra bėda. Padeda atsistoti ant kojų, todėl jaučiuosi labai dėkingas. Ir aš po tiek metų gyvendamas čia stengiuosi motyvuoti visus nakvynės namų gyventojus keistis“, – pasakojo Gžegož, kuris netgi ir gavus socialinį būstą, žadėjo čia sugrįšiantis padėkoti ir aplankyti nakvynės namų darbuotojus.
Nakvynės namuose vasaros metu gyvena apie 60 gyventojų, dar 15 žmonių dirba administracijoje. Pastatas, kuriame šiuo metu glaudžiasi su sunkumais susiduriantys asmenys, – prastos būklės.
„Mums labai reikalinga pastato renovacija, nes žiemos metu glaudžiame dar didesnį skaičių žmonių skaičius, daug iš jų neįgalūs. Turime tiesiog per mažai lovų, daug asmenų tiesiog netelpa. Būtina renovacija, nes trūksta dušų, vandens, negalią turintys žmonės negali užlipti į antrą lovos aukštą, reikalinga speciali įranga“, – apie pastato būklę pasakojo namų vadovė.
Visgi nakvynės namų gyventojai ir darbuotojai pagaliau sulaukė ilgai lauktos pastato rekonstrukcijos – jau spalį prasidės remonto darbai, kurie apims ne tik pastato, bet ir jo aplinkos tvarkymo darbus. Tokia rekonstrukcija vyksta pirmą kartą nakvynės namų istorijoje. Kol vyks pastato ir aplinkos tvarkymo darbai, visi nakvynės namų gyventojai kartu su administracija bus laikinai nuo spalio perkelti į Naujininkuose esančias patalpas.
