Rytinė uosto romantika ir „vietinė“ sistemėlė
Belaukdamas Povilo stebėjau bundantį uostą. Plaukiojantys įvairaus „kalibro“ laivai, sirenos, kylanti saulė sukuria tikrai savitą aurą... Pagaliau išvydau savo bičiulį, išlipantį iš kelto. Pasisveikinus ir persimetus keliais žodžiais, Povilas parodė savo naudojamą sistemėlę. Pasirodo, gaudyti guminuku, užvertu ant galvakablio, uosto teritorijoje nelabai pavyks – visur pilna įvairiausių kliuvinių ir akmenų.
Čionykščiai žvejai dažniausiai naudoja sistemėlę su šoniniu pavadėliu. Jai rišti naudojamas 0,4 mm skersmens fluorokarboninis valas, plataus lenkimo 0/1 ar 0/2 dydžio kabliukai, 20–30 g svareliai ir tris atšakas turintys suktukai. Valo atkarpa, prie kurios rišamas kabliukas, dažniausiai siekia 2 metrus, o atkarpa, jungianti suktuką ir svarelį, siekia gerą sprindį. Beje, svarelius geriau rinktis lazdelės formos – tokie mažiau stringa tarp įvairių kliuvinių.
Įrankiai ir masalai
Kadangi svoriai mėtomi nemaži, užsimojama pakankamai galingai ir metama toli, geriau naudoti spiningus, siekiančius bent jau 2,70 m ir leidžiančius užmesti 30 g sveriančius masalus. Taip pat jie turėtų būti greitos akcijos. Pinto valo svoris dažniausiai siekia 0,14 mm.
Starkiai uosto teritorijoje dažniausiai žvejojami ne itin dideliais, 7,5 cm ilgio, silikoniniais masalais, dažniausiai primenančiais kokį nors kirminą ar slieką. Pagal tai, koks vanduo – sūrus iš jūros, ar gėlas – iš marių dominuoja uosto akvatorijoje, parenkami ir masalų atspalviai.
Žūklės vietos ir masalo vedimo technika
Povilas iš karto nuvedė prie jo mėgstamų „taškų“. Tai dažniausiai būna tokios marių vietos, kurių dugne galima rasti akmenų ar kitokių kliuvinių. Taip, tokiose vietose rizikuojate prarasti svarelį su masalu, tačiau žuvies pagavimo tikimybė jose taip pat yra didesnė.
Kiek stebėjau Povilą ir jo masalo vedimą vandenyje techniką, galiu pasakyti, kad viską jis darė pakankamai greitai ir energingai. Vėliau bekalbant jis mano spėjimus tik patvirtino. Norint sugauti starkį Klaipėdos uosto akvatorijoje, reikia masalą mesti toli, pasiekiant laivų kelią – „farvaterį“ – ir traukti jį šuoliukais greitai ir agresyviai. Tiesa, norint sugauti ešerį, viskas daroma daug lėčiau ir ramiau.
Povilas taip pat prasitarė, kad pavakary temstant starkiai priartėja prie kranto. Todėl tokiu metu verta pametėti masalą ir arčiau kranto.
Apibendrinimas
Ir, nors mano su Povilu žvejyba nebuvo labai „rezultatyvi“, tačiau man asmeniškai – įdomi. Karstymasis akmenimis, lipimas ant krantinių turėklų nukelia į paauglystę ir prideda dar daugiau žavesio „urban Fishing‘ui“. Tad jei viešėsite Klaipėdoje, pabandykite nueiti su meškere į uostą ir sugauti „marių vilką“.
